Peržiūrėti šaltinį AS-AD modelis

{{Šaltiniai}}
'''AS-AD modelis''' (angliškai ''Aggregate Supply'' - visuminė pasiūla, ''Aggregate Demand'' - visuminė paklausa) yra makroekonomikos modelis, paaiškinantis [[Gamyba|gamybos]] ir kainų lygio tarpusavio priklausomybę remiantis visuminės [[vartojimas|paklausos]] ir visuminės [[Pasiūla|pasiūlos]] [[kreivė]]mis.

== AS kreivė ==

Visuminės pasiūlos ('''AS''') kreivė parodo gamybos įtaką [[Kaina|kainų]] lygiui. Ją išvedame remdamiesi [[darbo užmokestis|darbo užmokesčio]] ir kainų nustatymo [[formulė]]mis.

Darbo užmokesčio lygtis:
:: <math>W=P^{e}*F(u,z)\,</math>
''W'' - nominalusis darbo užmokestis, ''P<sup>e</sup>'' - laukiamas kainų lygis, ''F'' - [[funkcija]], priklausanti nuo [[Nedarbas|nedarbo]] lygio ''u'' ir bendrojo kintamojo ''z'', kuris apima visus kitus kintamuosius, lemiančius darbo užmokesčio lygį.

Kainų nustatymo lygtis:
:: <math>P=(1+\mu)*W\,</math>
''P'' - [[įmonė|įmonių]] nustatyta kaina, arba kainų lygis, ''μ'' - [[antkainis]], ''W'' - nominalusis darbo užmokestis.

''W'', išreikštą pirmoje lygtyje, įrašome į antrą lygtį:

:: <math>P=P^{e}*(1+\mu)*F(u,z)\,</math>

Nedarbo lygį ''u'' galime išreikšti kaip <math>u=1-\frac{N}{L}</math>, kur ''N'' - bedarbių skaičius, ''L'' - visos [[Darbo jėga|darbo jėgos]] kiekis. Jei tarsime, kad <math>Y=N</math>, tai yra vienam produkcijos vienetui pagaminti reikia vieno [[darbo birža#Darbuotojas|darbuotojo]], gauname <math>u=1-\frac{Y}{L}</math>. Tai įrašę į turimą lygtį gauname '''visuminės pasiūlos priklausomybę''':

:: <math>P=P^{e}*(1+\mu)*F(1-\frac{Y}{L},z)\,</math>

Jei laikome, kad antkainis ''μ'', kintamasis ''z'' ir darbo jėga ''L'' yra pastovūs dydžiai, '''AS''' priklausomybė parodo, kaip kainų lygis ''P'' priklauso nuo laukiamo kainų lygio ''P<sup>e</sup>'' ir gamybos lygio ''Y''.

[[Vaizdas:AS-kreive-small.png|right|thumb|398px|Padidėjęs ''P<sup>e</sup>'' lygis stumia '''AS''' kreivę aukštyn]]Tarp ''P'' ir ''Y'' egzistuoja tiesioginė priklausomybė, nes gamybai augant didėja užimtumas, todėl mažėja nedarbo lygis ir [[darbo birža#Darbdavys|darbdaviai]] privalo pakelti darbo užmokestį. Didesnis darbo užmokestis įmonei reiškia papildomus [[Faktinės išlaidos|kaštus]], taigi didina įmonių nustatomas kainas ir bendrą kainų lygį. Visuminės pasiūlos grafikas - į viršų kylanti kreivė, nes augant ''Y'' augs ir ''P''.

Tarp ''P'' ir ''P<sup>e</sup>'' taip pat egzistuoja tiesioginė priklausomybė, nes laukiamo kainų lygio augimas proporcingai kelia kainų lygį. Taip įvyksta todėl, kad jei tikimasi didesnių kainų, darbuotojai ir [[Profesinė sąjunga|profesinės sąjungos]] reikalauja didesnių atlyginimų, o tai lemia išaugusius įmonės kaštus, didesnes [[Produktas|produktų]] kainas ir išaugusį bendrą kainų lygį. Taigi jei ''Y'' yra pastovus, ''P<sup>e</sup>'' didėjimas arba mažėjimas lems analogiškus ''P'' pokyčius. Grafiškai ''P<sup>e</sup>'' augimas lems AS kreivės poslinkį į viršų, mažėjimas - poslinkį į apačią.

== AD kreivė ==

[[Vaizdas:IS_LM_model.svg|right|thumb|300px|Didesnis kainų lygis stumia '''LM''' kreivę aukštyn, gamyba mažėja]]Jei visuminės pasiūlos kreivė rodo gamybos įtaką kainų lygiui, tai visuminės paklausos kreivė rodo atvirkštinį procesą - kaip kainų lygis veikia gamybos mastą. '''AD''' priklausomybę išvedame remdamiesi [[IS/LM modelis|IS - LM modeliu]]

Nagrinėkime, kaip pasikeis gamybos mastas, padidinus kainų lygį. Kadangi [[Nominalieji pinigai|nominalus pinigų]] kiekis nesikeičia, tai realiųjų pinigų atsargos sumažės, t.y turint tą pačia sumą pinigų bus galima įsigyti mažiau [[Prekė|prekių]]. Mažesnės [[Realieji pinigai|realiųjų pinigų]] atsargos savo ruožtu didins palūkanų normą (tai galima paaiškinti interpretuojant realiųjų pinigų atsargų mažėjimą kaip pinigų pasiūlos mažėjimą, tuomet kyla pinigų kaina, t.y [[Palūkanos|palūkanų]] norma). Padidėjusi palūkanų norma stums '''LM''' kreivę aukštyn, kadangi '''Y''' lieka pastovus. Naujame [[pusiausvyra|pusiausvyros]] taške gamyba sumažėja nuo ''Y<sub>0</sub>'' iki ''Y<sub>1</sub>''. Išvada - didėjantis kainų lygis mažina gamybą, todėl '''AD''' kreivė rodys neigiamą ''P'' ir ''Y'' tarpusavio priklausomybę.

Kadangi visuminės paklausos priklausomybę sudarėme remdamiesi IS - LM modeliu, tai bet koks '''IS''' ar '''LM''' krievių poslinkis automatiškai keis '''AD''' kreivės padėtį. Pavyzdžiui, [[ministrų kabinetas|vyriausybei]] padidinus [[mokestis|mokesčius]], '''IS''' kreivė pasitrauks į kairę, todėl sumažės pusiausvyros gamybos lygis. Kadangi palūkanų normai įtakos tai neturės, visa '''AD''' kreivė judės į kairę. Analogiškai [[centrinis bankas|centriniam bankui]] nusprendus padidinti pinigų [[pasiūla|pasiūlą]], keisis '''LM''' kreivės padėtis - ji judės į apačią, nusistovės didesnis gamybos lygis, todėl '''AD''' kreivė judės į dešinę.

Apibendrindami galime parašyti, kad AD yra tiesiogiai proporcinga realiajai pinigų pasiūlai('''M/P''') ir vyriausybėms išlaidoms ('''G''') ir atvirkščiai proporcinga mokesčių dydžiui ('''T'''), t. y.
:: <math>Y=Y\left (\frac{M}{P},G,T \right)\,</math>

=== Sujungiame AS ir AD ===

[[Vaizdas:As_ad.svg‎|thumb|300px|right|Trumpuoju laikotarpiu pusiausvyra susidaro taške ''E'']]Trumpuoju laikotarpiu, kai kiti gamybos veiksniai yra pastovūs, ir '''AD''', ir '''AS''' kreivė apibrėžia kainų lygio ir gamybos lygio priklausomybę. Sujungiame abi priklausomybes; iš grafiko matyti, kad taškas ''E'' priklauso ir '''AS''', ir '''AD''' kreivėms. Kadangi visi taškai, priklausantys '''AS''' kreivei, rodo darbo rinkos pusiausvyrą, o visi '''AD''' taškai - gėrybių ir pinigų rinkų pusiausvyrą, tai taške ''E'' susidarys visų trijų rinkų pusiausvyra.

Kaip keisis modelis [[Ilgasis laikotarpis|ilguoju]] (arba vidutiniu) laikotarpiu? Po ilgesnio laiko tarpo gali keistis P<sup>e</sup> lygis, kuris turi įtakos '''AS''' kreivei.
{{Commons|AD-AS model|no=T}}

[[Kategorija:Makroekonomika]]