Peržiūrėti šaltinį ATP

{{Kiti|ATF|}}
{{Infolentelė chembox
| pavadinimas                      = ATP
| paveikslėlis                     = [[Vaizdas:ATP structure.svg|100px]] [[Vaizdas:ATP-xtal-3D-sticks.png|100px]]
| IUPAC                            = 5-(6-aminopurin-9-il)-3,4-<br />dihidroksi-oksolan-2-il-<br />metoksi-hidroksi-fosforil-<br />oksi-hidroksi-fosfori-<br />oksifosfoninė rūgštis
| identifikacija                   = taip
| CAS                              = 56-65-5
| PubChem                          = 
| RTECS                            = 
| EINECS                           = 
| DrugBank                         = 
| ChemSpider                       = {{ChemSpider|5742}}
| KEGG                             = 
| ChEBI                            = 
| InChI                            = 
| cheminė informacija              = taip
| cheminė formulė                  = C<sub>10</sub>H<sub>16</sub>N<sub>5</sub>O<sub>13</sub>P<sub>3</sub>
| molinė masė                      = 507,18 g mol<sup>−1</sup>
| SMILES                           = 
| sinonimai                        = Adenozin-5'-trifosfatas,<br />'''ATP'''
| rūgštingumas                     = 6,5
| bazingumas                       = 
| valentingumas                    = 
| fizinė informacija               = 
| tankis ir būsena                 = 
| išvaizda                         = 
| lydymosi temp                    = 
| virimo temp                      = 
| lužio rodiklis                   = 
| klampumas                        = 
| tirpumas                         = 
| siluminis laidumas               = 
| atsiskyrimo koeficientas         = 
| garavimo slegis                  = 
| Henrio desnis                    = 
| farmakokinetine informacija      = 
| biotinkamumas                    = 
| metabolizmas                     = 
| pusamžis                         = 
| pavojus                          = 
| pavojai                          = 
| ES klasifikacija                 = 
| NFPA                             = 
| žybsnio temp                     = 
| savaiminio uzsiliepsnojimo temp  = 
| r-frazės                         = 
| s-frazės                         = 
| struktūra                        = 
| kristalinė struktūra             = 
| molekulinė forma                 = 
| dipolio momentas                 = 
| simetrijos grupė                 = 
| termochemija                     = 
| standartine susidarymo entalpija = 
| giminingi junginiai              = 
| grupė                            = [[grupė]]
| giminingi                        = 
| giminingi2                       = 
| giminingos grupės                = 
}}
'''ATP''' (seniau ''ATF'') Adenozin 5' trifosfatas (C<sub>10</sub>H<sub>16</sub>N<sub>5</sub>O<sub>13</sub>P<sub>3</sub>) – vienas pagrindinių [[ląstelė]]s makroenerginių junginių.<ref>[[Benediktas Juodka|Juodka Benediktas]] (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.</ref> ATP daugiausiai susidaro [[elektronų pernaša|elektronų pernašos]] metu. Esant neutraliam [[Vandenilio potencialas|pH]] [[Fosforo rūgštis|fosforo rūgšties]] liekanos būna disocijuotos, todėl [[molekulė]] turi neigiamą krūvį. Skylant molekulės makroenerginei jungčiai, susidaro fosforo rūgšties liekana (fosfatas), [[ADP]] ir vandenilio jonas (H<sup>+</sup>):
: <math>\mathrm{\ ATP^{4-} + H_2O = ADP^{3-} + 2H^+ + P_i^{3-}}</math>
Būtent H<sup>+</sup> ir nulemia tai, jog jungtis yra makroenerginė: ląstelės [[Citoplazma|citoplazmoje]], kur vyksta šis procesas, H<sup>+</sup> koncentracija labai maža (esant [[Vandenilio potencialas|pH]] = 7.0 koncentracija lygi 10<sup>-7</sup>M), todėl cheminė pusiausvyra stipriai pasislinkusi į dešinę. Fizikinei chemijai standartinėmis sąlygomis ([[Vandenilio potencialas|pH]] = 0.0, H<sup>+</sup> koncentracija 1 M), gyvajame pasaulyje nepasitaikančiomis net ir skrandžio sultyse, tokiai jungčiai skylant daug energijos neišsiskirtų.

Esama mokslinės hipotezės, jog ATP yra iki vieno nukleotido redukuota kažkokio senovinio [[Ribozimas|ribozimo]] liekana, menanti laikus, kai [[Baltymas|baltymų]] išvis nebuvo, o pirmykštei gyvybės formai reikalingas reakcijas katalizuodavo tiesiogiai [[Ribonukleino rūgštis|RNR]].

Lietuviškoje terminijoje šis junginys anksčiau buvo vadinamas ATF. Šiuo metu junginį taip pat siūloma vadinti tarptautine santrumpa ATP, teigiant, jog ''P'' yra ne angliško žodžio santrumpa, o [[Fosforas|fosforo]] ženklas [[Periodinė elementų lentelė|periodinėje cheminių elementų lentelėje]].

== Struktūra ==
ATP sudaro C<sup>(anglis)</sup>, H<sup>(vandenilis)</sup>, O<sup>(deguonis)</sup> , N<sup>(azotas)</sup>, P<sup>(fosforas)</sup> atomai.

== ATP biologinė reikšmė ==
ATP molekulės – universalus visų ląstelių energijos šaltinis. Šių molekulių dvi galinės jungtys nėra tvirtos ir gali lengvai nutrūkti. Atskilus paskutinei fosforo rūgšties liekanai, ATP virsta ADP (adenozindifosfatu), o skylant toliau – AMP energija, jungtys tarp fosforo rūgšties liekanų vadinamos makroenerginėmis jungtimis ir žymimos banguotu brūkšneliu. Energiją, kuri atsipalaiduoja skylant ATP, ląstelės naudoja įvairiems procesams (angliavandenių ar baltymų sintezei, medžiagų pernašai, raumenų ląstelės – susitraukimui). Tačiau ATP atsargos ląstelėse nėra didelės. Jų negauname su maistu. Todėl šios molekulės turi būti nuolat sintetinamos ląstelėse. ATP sintezei naudojama energija, kuri išsiskiria skaidantis angliavandeniams, riebalams ir kt. Žmogus per dieną pagamina ir iškart pats suvartoja tiek ATP, kiek sveria pats.<ref>{{cite journal |last1=Törnroth-Horsefield |first1=S. |last2=Neutze |first2=R. |title=Opening and closing the metabolite gate |journal=Proc. Natl. Acad. Sci. USA |volume=105 |issue=50 |pages=19565–19566 |date=2008 m. gruodžio mėn.|pmid=19073922 |doi=10.1073/pnas.0810654106 |pmc=2604989|bibcode=2008PNAS..10519565T | issn=0027-8424}}</ref> 

== Medicininis naudojimas ==
Jau nuo 1940 m. ATP injekcijos naudojamos širdies aritmijos (tachikardijos) gydymui bei kai kurių kitų ritmo sutrikimų diagnozavimui. Širdyje ATP daugiausia veikia per jai skaidantis susidarantį [[adenozinas|adenoziną]] <ref>{{Cite journal|last1=Pelleg|first1=Amir|last2=Kutalek|first2=Steven P.|last3=Flammang|first3=Daniel|last4=Benditt|first4=David|date=2012 m. vasario mėn.|title=ATPace™: injectable adenosine 5′-triphosphate|journal=Purinergic Signalling|volume=8|issue=Suppl 1|pages=57–60|doi=10.1007/s11302-011-9268-1|issn=1573-9538|pmc=3265710|pmid=22057692}}</ref>

== Literatūra ==
{{Commonscat|Adenosine triphosphate}}
{{vikižodynas}}
* Jolanta Martinionienė, Laima Lapinskaitė, Pranė Stankevičienė – „Biologija“

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{Nukleorūgštys}}

[[Kategorija:Nukleotidai]]
[[Kategorija:Evoliucija]]
[[Kategorija:Purinai]]