Peržiūrėti šaltinį Archimedas

{{Žmogaus biografija
| vardas = Archimedas
| nuotrauka = Domenico-Fetti Archimedes 1620.jpg
| gimimo data = [[287 m. pr. m. e.]] 
| gimimo vieta = 
| mirties data = [[212 m. pr. m. e.]] 
| mirties vieta =
| gyv_vieta =
| tautybė =
| pilietybė =
| veikla = mokslininkas universalas, inžinierius, astronomas, filosofas
| sritis =
| įstaigos =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas = [[Archimedo dėsnis|Archimedo dėsnio]] atradėjas
| apdovanojimai =
| parašas =
| vikiteka = Category:Archimedes
}}
'''Archimedas''' ({{el|Άρχιμήδης}}; [[Sirakūzai|Sirakūzuose]]<ref>''Syracuse''. In: Britannica Concise Encylopedia. Chicago, 2006. P.1858</ref>, apie [[287 m. pr. m. e.]] – [[212 m. pr. m. e.]]<ref>''Mathematics''. In: David Sacks Encyclopedia of the Ancient Greek World, 2005. P.203</ref>) – [[graikai|graikų]] matematikas, fizikas, [[išradėjas]] – inžinierius ir [[astronomija|astronomas]].<ref>{{VLE|I|721||Vilius Stakėnas. Archimedas (Archimēdēs)}}</ref><ref>{{cite web|title=Archimedes (c.287 - c.212 BC)|url=http://www.bbc.co.uk/history/historic_figures/archimedes.shtml|work=BBC History|accessdate=2012-06-07}}</ref> Nors apie jo gyvenimą žinoma nedaug, Archimedas laikomas žymiausiu Antikos ir vienu žymiausių visų laikų matematiku.<ref>{{cite book |last=Calinger |first=Ronald |title=A Contextual History of Mathematics |url=https://archive.org/details/contextualhistor0000cali |year=1999 |publisher=Prentice-Hall |isbn=0-02-318285-7 |page=[https://archive.org/details/contextualhistor0000cali/page/150 150]}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www-history.mcs.st-and.ac.uk/Biographies/Archimedes.html |title=Archimedes of Syracuse |accessdate=2008-06-09 |publisher=The MacTutor History of Mathematics archive |date=1999 m. sausio mėn.}}</ref>

Labiausiai žinomas kaip atradęs [[Archimedo dėsnis|Archimedo dėsnį]] apie jėgą, veikiančią panardintus kūnus, taip pat išradęs [[Archimedo sraigtas|sraigtą]] [[irigacija|irigacijoje]], apskaičiavęs elipsės, parabolės nuopjovos plotus. Sukūrė hidrostatikos pagrindus.

[[Pūnų karai|Antrojo Pūnų karo]] metu dirbo prie inžinerinių Sirakūzų gynybos įrenginių, žuvo nuo [[romėnai|romėno]] kareivio rankos. Pasak [[Plutarchas|Plutarcho]], priėjęs kareivis liepė eiti su juo, nes vadas Marcelas nori jį matyti. Archimedas paprašė palaukti, kol jis baigs spręsti uždavinį, bet kareivis išsitraukė kardą ir užmušė mokslininką.

== Biografija ==
Archimedas, gimė apie 287 m. pr. m. e. [[Sirakūzai|Sirakūzų]] uostamiestyje, [[Sicilija|Sicilijoje]], tuo metu savivaldėje [[Didžioji Graikija|Didžiosios Graikijos]] kolonijoje. Gimimo data nustatyta remiantis Bizantijos graikų istoriko John Tzetzes pareiškimu, kad Archimedas gyveno 75 metus prieš savo mirtį 212 m. pr. m. e.<ref name=":0">Heath, Thomas L. 1897. ''Works of Archimedes''.</ref> Viename iš savo darbų Archimedas mini, kad jo tėvas buvo astronomas, vardu ''Phidias'', tačiau apie jį daugiau nieko nežinoma.<ref name=":3">{{Cite journal |last=Shapiro |first=A. E. |year=1975|title=Archimedes's measurement of the Sun's apparent diameter. |journal=Journal for the History of Astronomy |volume=6 |issue=2 |pages=75–83 |bibcode=1975JHA.....6...75S |doi=10.1177/002182867500600201 |s2cid=125137430 |issn=0021-8286}}</ref> Archimedo biografiją aprašė jo draugas Heraklidas, tačiau šis darbas buvo prarastas ir Archimedo gyvenimo detalės liko neaiškios.<ref name="mactutor">{{Cite web |author1=O'Connor, J.J. |author2=Robertson, E.F.|url = http://www-history.mcs.st-andrews.ac.uk/Biographies/Archimedes.html|title = Archimedes of Syracuse|editor = University of St Andrews|accessdate = 2007-01-02}}</ref> Pavyzdžiui, nežinoma, ar jis buvo vedęs ar turėjo vaikų, ar buvo jaunystėje išvykęs į [[Aleksandrija|Aleksandriją]] Egipte.<ref name=":4">{{Cite book |last=Acerbi |first=F. |title=Archimedes |year=2008 |location=New Dictionary of Scientific Biography |pages=85–91}}</ref> Iš jo išlikusių rašytinių darbų žinoma, kad Archimedas palaikė dalykinius ryšius su ten įsikūrusiais mokslininkais, įskaitant savo bičiulį Kononą iš Samo ir vyriausiąjį bibliotekininką [[Eratostenas|Eratosteną]].

Po trejus metus trukusios [[Senovės Roma|Romos]] generolo Marko Klaudijaus Marcelo Sirakūzų apgulties, vykstant Antrajam [[Pūnų karai|Pūnų karui]], 212 m. pr. m. e. Archimedą nužudė romėnų kareivis, labai apgailestaudamas Marcelui, kuris norėjo jį sugauti gyvą. Yra keletas versijų apie jo mirtį, anot vienos, jis buvo užsiėmęs matematiniu įrodymu ir prašė miestą plėšiančio kareivio jo netrukdyti, dėl ko jis jį nužudė. Graikų istorikas [[Plutarchas]] taip pat pateikia mažiau žinomą Archimedo mirties istoriją, kuri leidžia manyti, kad jis galėjo būti nužudytas bandydamas pasiduoti romėnų kariui. Pagal šią istoriją Archimedas nešiojo matematinius įrankius ir buvo nužudytas, nes kareivis manė, jog tai vertingi daiktai.

== Atradimai ir išradimai ==
Jau senovėje Archimedui buvo priskirta apie 40 išradimų. Be Archimedo sraigto, svarbiausi iš jų yra: išgaubtas veidrodis, amžinasis varžtas ir modelis, vaizduojantis Saulės, Mėnulio ir planetų judėjimą. Jis taip pat išrado įrankį [[elipsė|elipsei]] piešti. Iš karo mašinų jis išrado sijos principu veikiantį krano mechanizmą, veidrodžių sistema laivams uždegti ir garais varomą patranką.

Archimedas buvo pirmasis, kuris suprato [[Statika|statiką]], susijusią su nejudančiais kroviniais, pavyzdžiui, pastatuose ar tiltuose. Jis taip pat suprato ir aprašė, kas įvyksta, kai kūnai plūduriuoja skysčiuose, tai vadinama [[Plūdrumas|plūdrumu]].

=== Archimedo dėsnis ===
{{main|Archimedo dėsnis}}
[[Vaizdas:Archimede bain.jpg|thumb|Teigiama, kad Archimedas atrado Archimedo dėsnį, kai įlipo į vonią ir pastebėjo kylantį vandenį.]]
Plačiausiai žinoma legenda apie Archimedą yra pasakojimas, kaip jis išrado metodą nustatyti netaisyklingos formos objekto tūrį. Pasak [[Vitruvijus|Vitruvijaus]], Sirakūzų karaliui Hierui II buvo pagaminti karūna ir jis paprašė Archimedo nustatyti, ar karūnoje esantis auksas nebuvo pakeistas sidabru.<ref name="vitruvius">{{cite book|title = ''De Architectura'', Book IX, paragraphs 9–12|author = [[Vitruvijus|Vitruvius]]|publisher = [[Gutenbergo projektas|Project Gutenberg]]|url = http://www.gutenberg.org/files/20239/20239-h/20239-h.htm|access-date = 26 December 2018|date = 2006-12-31|archive-date = 6 November 2019|archive-url = https://web.archive.org/web/20191106054452/http://www.gutenberg.org/files/20239/20239-h/20239-h.htm|url-status = live}}</ref> Archimedas turėjo išspręsti problemą nepažeisdamas karūnos, t. y., negalėjo jos išlydyti, kad apskaičiuoti jos [[Tankis|tankį]].

Vitruvijaus pasakojime minima, kad Archimedas besimaudydamas vonioje pastebėjo, kad įlipus į kubilą, vandens lygis jame pakilo. Taip jis suprato, kad pagal šį efektą galima nustatyti karūnos tūrį. Paprastomis sąlygomis vanduo yra nesuspraudžiamas,<ref>{{cite web|title = Incompressibility of Water|publisher =[[Harvardo universitetas|Harvard University]]|url = http://www.fas.harvard.edu/~scdiroff/lds/NewtonianMechanics/IncompressibilityofWater/IncompressibilityofWater.html|access-date=2008-02-27| archive-url= https://web.archive.org/web/20080317130651/http://www.fas.harvard.edu/~scdiroff/lds/NewtonianMechanics/IncompressibilityofWater/IncompressibilityofWater.html| archive-date= 17 March 2008| url-status= live}}</ref> todėl panardinta karūna išstumtų vandens kiekį lygų jos pačios [[Tūris|tūriui]]. Padalinus karūnos masę iš išstumto vandens tūrio gaunamas karūnos tankis. Šis tankis būtų mažesnis už aukso, jeigu jame būtų pridėta pigesnių ir mažiau tankių metalų. Tada Archimedas nuogas išbėgo į gatves ir susijaudinęs savo atradimu šaukė „Eureka!“ ({{gr|Eureka}} - aš atradau!).<ref name="vitruvius" /> Tada karūnos bandymas buvo atliktas sėkmingai - įrodyta, kad sidabras joje tikrai buvo įmaišytas.<ref>{{cite web |editor-last=Rorres |editor-first=Chris |title=The Golden Crown: Sources |publisher=New York University |url=https://www.math.nyu.edu/~crorres/Archimedes/Crown/Vitruvius.html |access-date=6 April 2021 |archive-date=2021-03-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210309151633/https://math.nyu.edu/~crorres/Archimedes/Crown/Vitruvius.html |url-status=live }}</ref>

Auksinės karūnos istorija Archimedo darbuose daugiau niekur nėra minima. Jame aprašytas metodas kelia abejonių dėl itin didelio tikslumo, kurio reikėtų matuojant vandens poslinkį.<ref name="inaccuracy">{{cite web |first=Chris |last=Rorres|url = http://www.math.nyu.edu/~crorres/Archimedes/Crown/CrownIntro.html|title = The Golden Crown|publisher = Drexel University|access-date = 2009-03-24| archive-url= https://web.archive.org/web/20090311051318/http://www.math.nyu.edu/~crorres/Archimedes/Crown/CrownIntro.html| archive-date= 11 March 2009| url-status= live}}</ref>

=== Archimedo sraigtas ===
[[Vaizdas:Archimedes-screw one-screw-threads with-ball 3D-view animated small.gif|thumb|Archimedo sraigtas]]
Tikriausiai didžioji dalis inžinerijos darbų, kuriuos atliko Archimedas, buvo daromi tenkinant jo gimtojo miesto [[Sirakūzai|Sirakūzų]] poreikius. Graikų rašytojas Atėnyesas Naukratietis aprašė, kaip karalius Hieras II pavedė Archimedui suprojektuoti didžiulį laivą ''Syracusia'', kuris būtų skirtas prabangioms kelionėms, gabenti atsargas ir dar būtų karinis jūrų laivas. Teigiama, kad ''Syracusia'' buvo didžiausias laivas pastatytas senovėje.<ref>{{cite book|last=Casson|first=Lionel|title=Ships and Seamanship in the Ancient World|year=1971|publisher=Princeton University Press|isbn=978-0-691-03536-9|url=https://archive.org/details/shipsseamanshipi0000cass}}</ref> Pasak Atėnyeso laivas galėjo plukdyti 600 žmonių, jame buvo sodo dekoracijų, graikų gimnazija ir šventykla, skirta deivei [[Afroditė|Afroditei]]. Kadangi tokio dydžio laivui pro korpusą sunkėsi vanduo, buvo sukurtas [[Archimedo sraigtas]], kuris šalino triumo vandenį. Šis Archimedo įrenginys buvo įtaisas sudarytas iš besisukančio sraigtinio veleno, įtaisyto nuožulniame vamzdyje (cilindre).<ref>{{vle|archimedo-sraigtas|2023-03-01|Archimedo sraigtas}}</ref> Jis buvo sukamas rankomis ir galėjo būti naudojamas perkelti vandeniui iš žemai esančio vandens telkinio į drėkinimo kanalus. Archimedo sraigtas yra vis dar naudojamas skysčiams, granuliuotoms kietosioms medžiagoms - angliai, grūdams siurbti. Romėnų laikais, kuriuos aprašė [[Vitruvijus]], Archimedo sraigtas galėjo būti sraigtinio siurblio, naudoto [[Kabantieji Babilono sodai|Kabančiųjų Babilono sodų]] drėkinimui, patobulinimas.<ref>{{cite web|title=''Sennacherib, Archimedes, and the Water Screw: The Context of Invention in the Ancient World''|author=Dalley, Stephanie|author2=Oleson, John Peter|publisher=Technology and Culture Volume 44, Number 1, January 2003 (PDF)|url=http://muse.jhu.edu/journals/technology_and_culture/toc/tech44.1.html|access-date=2007-07-23|archive-date=16 July 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20150716073935/http://muse.jhu.edu/journals/technology_and_culture/toc/tech44.1.html|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|title=Archimedes' screw&nbsp;– Optimal Design|author=Rorres, Chris|publisher=Courant Institute of Mathematical Sciences|url=http://www.cs.drexel.edu/~crorres/Archimedes/Screw/optimal/optimal.html|access-date=2007-07-23|archive-date=22 July 2012|archive-url=https://web.archive.org/web/20120722060450/https://www.cs.drexel.edu/~crorres/Archimedes/Screw/optimal/optimal.html|url-status=live}}</ref> Pirmasis pasaulyje jūrinis [[garlaivis]] su laivasraigčiu buvo ''SS Archimedes'' (1839 m.), pavadintas Archimedo ir jo sraigto garbei.<ref>{{cite web|title = SS Archimedes|publisher = wrecksite.eu|url = http://www.wrecksite.eu/wreck.aspx?636|access-date = 2011-01-22|archive-date = 2 October 2011|archive-url = https://web.archive.org/web/20111002100032/http://www.wrecksite.eu/wreck.aspx?636|url-status = live}}</ref>

=== Archimedo letena ===
[[Vaizdas:Parigi griffe.jpg|thumb|250px|Paveiksle vaizduojama Archimedo letena]]
Archimedo letena (dar vadinama ''geležine ranka'') - viena iš mašinų, kurias Archimedas sukonstravo per Antrąjį [[Pūnų karai|Pūnų karą]], kad apgintų [[Sirakūzai|Sirakūzus]] nuo Romos puolimų, kuriems vadovavo generolas Markas Klaudijus Marcelas. Kaip tiksliai mašina atrodė ir veikė yra vis dar yra diskusijų objektas. Senoviniai šaltiniai teigia, kad ji buvo pritvirtinta prie miesto sienos, kad atremtų puolimus iš jūrinės dalies. Tai buvo [[kranas]] arba didžiulis keltuvas su geležiniais kabliais, kurie galėjo pagriebti priešo laivą, jį pakelti ir nuskandinti. Pastaruoju metu ne kartą buvo bandoma rekonstruoti ir išbandyti šį Archimedo ginklą. 2005 m. „Discovery Channel“ suburta komanda televizijos laidoje „Senovės pasaulio super ginklai“ sukūrė savo ginklo versiją ir pademonstravo, kad jis veikia.<ref>{{Cite web |title=Archimedes' Claw: Illustrations |work=math.nyu.edu |access-date=2023-11-04 |url= https://math.nyu.edu/~crorres/Archimedes/Claw/illustrations.html |language=en }}</ref><ref>Carroll, Bradley W. [http://physics.weber.edu/carroll/Archimedes/claw.htm Archimedes' ''Claw – watch an animation'']. Weber State University. Pridobljeno 12. avgusta 2007.</ref>

== Darbai matematikoje ==
Nors Archimedas labiausiai žinomas kaip mechaninių prietaisų išradėjas, jis taip pat įnešė svarų indėlį į beveik visas to meto matematikos sritis - [[Geometrija|geometriją]], [[Aritmetika|aritmetiką]] ir [[Algebra|algebrą]]. Atrado [[Pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingus briaunainius]], kurie vadinami [[Archimedo kūnas|jo vardu]] ir išplėtojo [[Kūgio pjūvis|kūgio pjūvių]] sprendimus. Kubinėms lygtims <math>x^2 (a \pm x) = b</math> spręsti pateikė geometrinį metodą, kurios šaknys randamos naudojant [[parabolė]]s ir [[Hiperbolė (matematika)|hiperbolė]]s sankirtą.

Nors Archimedas nenaudojo [[Riba (matematika)|ribos]] ar [[Integralas|integralo]] sąvokų, jis sprendė įvairių figūrų ploto skaičiavimo uždavinius remdamasis aritmetiniu kiek norima mažų figūrų dalių sumavimu.<ref>Autorių kolektyvas. Matematika. Mokomoji knyga XII klasei ir gimnazijų IV klasei I dalis. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 78 p. ISBN 5-430-03746- X</ref>

Archimedas taip pat parodė, kad [[Apskritimo ilgis|apskritimo ilgio]] ir [[Skersmuo|apskritimo skersmens]] santykis ([[pi]]) yra skaičius tarp reikšmių <math>\scriptstyle 3\frac{10}{71}</math> ir <math>\scriptstyle 3\frac{10}{70}</math> (t. y. maždaug 3,1408–3,1429).<ref>Udo Quak. Kaip suprasti matematiką. Teminis žinynas. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 70 p. ISBN 5-430-03555-6</ref>

== Palikimas ==
Archimedo atvaizdas yra įspaustas ant vieno iš prestižiškiausių apdovanojimų matematikos srityje – [[Fildso medalis|Fildso medalio]]. Archimedo vardu yra pavadintas [[Mėnulis|Mėnulio]] krateris ir [[asteroidas]].<ref>{{Cite web |url=https://www.minorplanetcenter.net/db_search/show_object?object_id=3600 |title=Minor Planet Center 3600 Archimedes |publisher=Minor Planet Center |lang=en |accessdate=2023-11-01}}</ref>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{wikiquote}}

[[Kategorija:Išradėjai]]
[[Kategorija:Matematikai]]
[[Kategorija:Graikijos fizikai]]
[[Kategorija:Senovės Graikijos filosofai]]
[[Kategorija:Astronomai]]