Peržiūrėti šaltinį Cunamis

[[Vaizdas:NOAA_Tsunami_Animation-2016.webm|thumb|upright=1.4|3D cunamio animacija]]
'''Cunamis''' – ilgos bangos, kurias jūrose ir vandenynuose sukelia povandeniniai [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]], [[vulkanas|vulkanų]] išsiveržimai, didžiulės grunto arba ledo masės, įkrisdamos nuo kranto į vandenį.<ref name="cunamis">{{VLE|4|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/cunamis-61807 Cunamis]}}</ref> Terminas kilęs iš japoniškų žodžių, reiškiančių uostą („cu“, 津) ir bangą („nami“, 波 ar 浪).<ref>„Tsunami Terminology“. NOAA.</ref> Manoma, jog terminą sukūrė jūreiviai, grįžę iš atviros nebanguotos jūros, radę bangų sunaikintą uostą.

== Istorija ==
[[Vaizdas:1755 Lisbon earthquake.jpg|miniatiūra|kairėje|1755 m. žemės drebėjimas ir cunamis [[Lisabona|Lisabonoje]]]]
[[Vaizdas:Russians meeting Japanese in Akkeshi 1779.jpg|miniatiūra|dešinėje|Rusijos ir japonų susitikimas Akešije, cunamio metu 1779 m.]]

Per paskutinius 2500 metų įvyko 368 cunamiai, vienaip ar kitaip įregistruoti žmonių atmintyje. Pastebėtina, kad 85 % visų cunamių buvo [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], be to, tik 30 iš jų sukelti vulkanų išsiveržimų, o absoliuti dauguma – žemės drebėjimų. Tarp pastarųjų ypatingą vietą užima 1923 m. [[Sagamio įlanka|Sagamio įlankos]] [[Japonija|Japonijoje]] cunamis. Dėl žemės drebėjimo įlankos dugnas staiga pakilo iki 230 m, išstumdamas net 22,5 km³ vandens. Tuo pat metu gretimuose rajonuose dugnas nugrimzdo. Dėl staigios dugno deformacijos į krantą plūstelėjo 10–12 m aukščio banga, kurios padariniai buvo [[katastrofa|katastrofiški]].
[[1956]] m. [[Aliaska|Aliaskos]] [[pakrantė]]je per žemės drebėjimą kone iš 1 km aukščio į nedidelę įlanką (11 km ilgio ir iki 200 m gylio) staiga nugriuvo apie 300 mln. m³ ledo ir uolienų. Iki pusės km aukštyn išlėkė vandens purslai, o beveik 60 m aukščio cunamio banga šluote nušlavė įlankos krantus.

Per vieną didžiausių pasaulio istorijoje cunamių [[2004]] m. [[gruodžio 26]] d., po 9 balų pagal [[Richterio skalė|Richterio skalę]] sukelto žemės drebėjimo, Indijos vandenyne, netoli [[Indonezija|Indonezijos]], [[Tailandas|Tailando]], [[Malaizija|Malaizijos]] krantų, užliejus apie 10 metrų aukščio bangai, žuvo daugiau kaip 150 000 žmonių (žr. [[2004 m. Indijos vandenyno cunamis]]).

== Susidarymas ==

Per žemės drebėjimus dugne kartais susidaro lūžiai, kurie sukelia momentinius [[vandens masė]]s, [[tūris|tūrio]] ir [[slėgis|slėgio]] pakitimus. Dėl šių pasikeitimų susidaro bangos, kurios gali pasiekti ir vandenyno paviršių. Cunamio bangos dažniausiai kyla padidėjusio seismingumo Ramiojo vandenyno akvatorijose, bet jų pasitaiko ir kituose vandenynuose bei jūrose: [[Viduržemio jūra|Viduržemio]], [[Juodoji jūra|Juodojoje]], [[Marmuro jūra|Marmuro]] ir net [[Kaspijos jūra|Kaspijos]].
Ne visus žemės drebėjimus lydi cunamio bangos. Ryškesnius cunamius sukelia tik stiprūs žemės drebėjimai (daugiau kaip 6 balų), kurių [[epicentras|epicentrai]] yra palyginti negiliai: iki 40 km. Dažniausiai susidaro 3–9 bangų grupė. Jų aukštis prie kranto neviršija 5 m ir jos nesukelia katastrofiškų padarinių.

== Charakteristika ==

=== Žemės drebėjimų sukelti cunamiai ===

Cunamis gali kilti, kai jūros dugnas staiga deformuojasi ir vertikaliai išstumia viršutinį vandens sluoksnį. Tektoniniai žemės drebėjimai, tai [[žemės drebėjimas|Žemės drebėjimų]] rūšis, kurios priežastis yra [[Žemės pluta|Žemės plutos]] [[deformacija|deformacijos]]; kai šie žemės drebėjimai pasireiškia po jūra, vanduo aplink deformuotą sritį yra perstumiamas iš savo pusiausvyros padėties.<ref>„How do earthquakes generate tsunamis? „. University of Washington.</ref>

<gallery>
Vaizdas:Eq-gen1.svg|[[Tektoninė plokštė|Tektoninės plokštės]] sienos traukimasis prieš žemės drebėjimą.
Vaizdas:Eq-gen2.svg|Užslenkančios plokštės išsipūtimas dėl įtampos, lemiantis tektoninės plokštės pakilimą. 
Vaizdas:Eq-gen3.svg|Plokštės slydimas lemia nuslūgimą ir energijos išlaisvinimą į vandenį.
Vaizdas:Eq-gen4.svg|Išsiskyrusi [[energija]] sukelia cunamį.
</gallery>

Cunamio bangų aukščio [[amplitudė]] atviroje jūroje yra maža, bet bangos ilgis – didelis (paprastai šimtų kilometrų ilgio, kai įprastų [[okeanas|okeano]] bangų ilgis svyruoja nuo 30 iki 40 m) <ref> Facts and figures: how tsunamis form, Australian Geographic</ref>, todėl šias bangas yra labai sunku pastebėti jūroje. Joms besiformuojant, sluoksnis paprastai išsilenkia apie 300 mm virš įprasto lygio. Pasiekus seklesnius vandenis, bangos aukštis staigiai kyla. Cunamis gali pasireikšti bet kokio [[potvynis|potvynio]] pavidalu ir netgi [[atoslūgis|atoslūgio]] metu vis dar gali užplūsti pakrančių zonas.
1946 m. balandžio 1 d., netoli [[Aleutų salos|Aleutų salų]] ([[Aliaska]]), įvyko žemės drebėjimas, kurio [[magnitudė]] pagal Richterio skalę siekė 7,8. Dėl to kilo cunamis, kuris užliejo [[Hilas|Hilo]] miestą [[Havajų salos]]e. Plūsmo banga siekė 14 m aukštį. Žemės drebėjimas vyko Ramiojo vandenyno dugno [[subdukcija|subdukcijos]] po Aliaska vietoje.
1960 m. [[Valdivija|Valdivijos]] žemės drebėjimas (Mw 9,5) (19:11 val. UTC), 1964 m. Aliaskos žemės drebėjimas (Mw 9,2), 2004 m. Indijos vandenyno žemės drebėjimas (Mw 9,2) (00:58:53 UTC) ir [[2011 m. Tohoku žemės drebėjimas]] (Mw 9,0) – tai naujausi galingų didelių smūgių žemės drebėjimų pavyzdžiai, kurie sukėlė cunamius (žinomus kaip telecunamiai), kurie gali kirsti ištisus vandenynus. Mažesni (Mw 4,2) žemės drebėjimai Japonijoje gali sukelti silpnesnius cunamius, kurie dar žinomi kaip vietiniai, regioniniai cunamiai. Jie gali nuniokoti netoliese esančias pakrantes vos per kelias minutes.

=== Nuošliaužų sukelti cunamiai ===

1950-ais metais buvo pastebėta, kad didesnių cunamių, nei būta anksčiau, priežastis galėjo būti milžiniškos nuošliaužos.<ref>McMenamin, Mark A. S. (2007). Science 101: Geology. New York: Collins. ISBN 0-06-089136-X.</ref> Šis reiškinys per labai trumpą laiką išstumia didelius vandens kiekius. Krintančių nuolaužų energija persiduoda į vandenį greičiau, nei vanduo gali ją absorbuoti. Jų egzistavimas buvo patvirtintas 1958 m., kai milžiniška nuošliauža [[Litujos įlanka|Litujos įlankoje]] (Aliaskoje) sukėlė didžiausias bangas, kokios tik kada nors buvo fiksuotos. Jos siekė 524 m. Banga užplūdo sausumą beveik iškart ir toli nesklido. Du įlankoje buvę žvejai žuvo, tačiau kiti žmonės plaukę laivu sugebėjo praplaukti bangą. Mokslininkai pavadino šias bangas megacunamiu.
Buvo išsiaiškinta, kad labai didelės [[nuošliauža|nuošliaužos]] nuo vulkaninių salų, gali sukelti megacunamius, kurie gali skrosti ištisus vandenynus.

=== Meteocunamis ===

Kai kurios meteorologinės sąlygos, tokios kaip gili [[Depresija (meteorologija)|depresija]] formuojanti [[tropinis ciklonas|tropinius ciklonus]], gali sukelti audringą bangavimą, kuris yra vadinamas meteocunamiu. Bangos sukelia kelių metrų potvynius virš įprasto lygio. Šis vandens poslinkis susidaro dėl žemo [[atmosferos slėgis|atmosferos slėgio]]. Kai šis audringas bangavimas pasiekia seklumas, vanduo užlieja didelius sausumos plotus (panašiai kaip cunamis).<ref>Monserrat, S.; Vilibíc I. & Rabinovich A.B, (2006). „Meteotsunamis: atmospherically induced destructive ocean waves in the tsunami frequency band“. Natural Hazards and Earth System Sciences 6 (6): 1035–1051. doi:10.5194/nhess-6-1035-2006.</ref>

== Savybės ==
[[Vaizdas:Propagation du tsunami en profondeur variable.gif|miniatiūra|dešinėje|Kai bangos pasiekia seklumą, sumažėja jų greitis ir padidėja aukštis.]]
[[Vaizdas:Tsunami2.JPG|miniatiūra|dešinėje|Banga toliau lėtėja ir sustiprėja tik kai smogia sausumai, pasiekusi savo maksimalų aukštį.]]
Cunamis žalą padaro dviem būdais: didele savo smūgio [[galia]], kurią sukelia dideliu greičiu keliaujanti vandens siena. Dideliu savo vandens [[tūris|tūriu]] velkanti viską nuo sausumos, nors iš pažiūros banga neatrodo didelė.<ref>Earthsci.org, Tsunamis</ref>

Atvirame vandenyne cunamio banga tesiekia 1–2 m aukščio ir nekelia pavojaus, nes jos ilgis svyruoja nuo keliolikos iki 300–400 km. Nuo ilgio priklauso ir bangos sklidimo greitis, kuris būna nuo 100–200 iki 1000 km/val. Sklidimo greitis apskaičiuojamas pagal formulę:

<math>\Complex = \sqrt{gH}</math> ,

kur g [[laisvojo kritimo pagreitis|laisvo kritimo pagreitis]], H – jūros gylis.

[[Povandeninis ugnikalnis|Povandeninių vulkanų]] išsiveržimo metu didžiausią impulsą cunamio bangoms susiformuoti suteikia vulkano sprogimas arba staigus milžiniškos medžiagos masės išmetimas į vandenį. Pavyzdžiui, čia gali būti gerai aprašytas [[Krakatau]] vulkano išsiveržimas [[zondo sąsiauris|Zondo sąsiauryje]] [[1883]] m. Tada Merauko miestą, esantį kitoje saloje už 60 km nuo Krakatau, užgriuvo 30 m aukščio bangos. Jos pasiekė net visai priešingą Ramiojo vandenyno krantą: [[Horno ragas|Horno kyšulį]], esantį už 25000 km, ir [[Panama|Panamą]], esančią už 18200 km.

== Atoslūgis ==
[[Vaizdas:Shallow water wave.gif|framed|center|Bangos animacija rodo pradinį vandens atoslūgį]]
Pirmoji cunamio dalis, pasiekianti krantą, vadinama slėniu, o ne bangos ketera. Išilgai kranto pastebimai atsitraukia vandens linija, atidengdama įprastai panardintą sritį. Atoslūgis susidaro dėl to, kad vanduo yra perduodamas sklindančios bangos priekinei daliai. Vanduo atslūgsta prieš bangai pasiekiant krantą, įpusėjus bangos periodui. Slūgstantis vanduo gali atidengti plotą, siekiantį šimtus metrų ir kartais dėl to, žmonės, nenutuokiantys apie pavojų, iš smalsumo lieka netoli kranto.

== Žala ir prognozės ==
[[Vaizdas:Tsunami-Warning-Sign.jpeg|miniatiūra|dešinėje|Cunamio pavojų skelbiantis ženklas]] [[Vaizdas:SH-60B helicopter flies over Sendai.jpg|miniatiūra|kairėje|Užtvindyta [[Sendajus|Sendajaus]] pakrantė po [[Tohoku regionas|Tohoku]] žemės drebėjimo sukelto cunamio 2011 m.]]
Katastrofiškus padarinius cunamio bangos sukelia palyginti retai, tai daug priklauso ir nuo kranto sąrangos. Bangai artėjant prie kranto ir staigiai mažėjant gyliui, jos sklidimo greitis, atvirame vandenyne prilygęs reaktyvinio lėktuvo greičiui, staiga krinta iki 30–100 km/val. bangos ilgis taip pat staiga sumažėja, bet padidėja aukštis. Prie atvirų, išlygintų krantų cunamio bangų aukštis beveik niekada nebūna katastrofiško dydžio. Cunamio banga pavojingiausia įlankose ir [[užutėkis|užutekiuose]], kurių atviroji dalis 6–8 kartus platesnė negu įlankos siaurėjanti giluma. Tokiose vietose bangos aukštis išauga 2–3 kartus.

Jei atstumas nuo žemės drebėjimo epicentro yra pakankamas, apie cunamio grėsmę perspėja [[seismografas|seismografų]] rodmenys. Kadangi seisminių bangų greitis daug didesnis negu cunamio, dar lieka laiko žmonėms evakuotis iš pavojingos zonos.<ref>Žaromskis R. Okeanai, jūros, estuarijos. Vilnius: Debesija, 1996, 293 p.</ref>

Cunamių tiksliai numatyti neįmanoma, net jeigu yra žinomi žemės drebėjimo stiprumas ir vieta. Geologai, okeanografai ir seismologai analizuoja kiekvieną žemės drebėjimą ir remiantis įvairiais faktoriais gali spėti apie cunamį. Tačiau egzistuoja tam tikri ženklai, įspėjantys apie gresiantį cunamį. Automatizuotos sistemos gali įspėti iš karto po žemės drebėjimo, kad laiku spėtų išgelbėti žmonių gyvybes. Viena iš sėkmingiausių sistemų pasitelkia dugno slėgio jutiklius, pritvirtintus prie bujų, kurie nuolat fiksuoja viršutinio vandens stulpo slėgį.

JAV vakarų pakrantėje, kur yra didelė cunamio rizika, įspėjimo ženklai nurodo evakuacijos maršrutus. Japonijoje visuomenė yra gerai informuota apie žemės drebėjimus ir cunamius. Tad prie Japonijos kranto linijos įspėjamieji ženklai apie cunamį yra priminimai apie stichinius pavojus kartu su įspėjimo sirenų tinklu, įprastai esančiu uolos viršūnėse ar šalia esančių kalvų.<ref> Chanson, H. (2010). Tsunami Warning Signs on the Enshu Coast of Japan. Shore & Beach, Vol. 78, No. 1, pp. 52–54. ISSN 4237 0037 4237.</ref>

Ramiojo vandenyno cunamio įspėjimo sistema (''Pacific Tsunami Warning System'') yra įrengta [[Honolulu]], [[Havajai|Havajuose]]. Ji fiksuoja Ramiojo vandenyno seisminį aktyvumą. Didelis žemės drebėjimo stiprumas bei kitokia informacija įspėja apie cunamį. Nors subdukcijos zonos Ramiajame vandenyne yra seismiškai aktyvios, ne visi žemės drebėjimai sukelia cunamį. Kompiuteriai padeda analizuoti kiekvieno žemės drebėjimo Ramiajame vandenyne ir gretimų sausumų cunamio riziką.
Cunamio įspėjimo sistema yra diegiama ir Indijos vandenyne.
Kompiuteriniai modeliai gali prognozuoti cunamio kilimą ir paprastai tik su kelių minučių paklaida. Dugno slėgio jutikliai perduoda informaciją realiu laiku. Naudojantis šiais slėgio duomenimis ir kitokia seismine informacija bei jūros batimetrija ir kranto [[topografija]], modeliai įvertina artėjančio cunamio amplitudę ir antplūdžio aukštį.<ref>Forecast of earthquake probability is within 30 years ahead, however Tsunami attack probability is much lower than earthquake so that the plan is set to be within 100 years ahead. Yomiuri Shimbun 2011-05-13 ver.13S page 2, „津波の襲来確率、初の公表へ…地震調査委員会 [Newly public announce of Tsunami attack probability… Earthquake Research committee of Japan]“ (in Japanese). Yomiuri Shimbun. </ref>

== Katastrofiški cunamiai ==
{|class="wikitable sortable" border="1" style="font-size:80%"
|+Cunamio atvejai, kai žuvo daugiau nei 50 žmonių
|-
! Metai !! Data !! Vieta !! Žuvusiųjų skaičius !! Maks. bangų aukštis !! Priežastis
|-
| 2004
| gruodžio 26
| [[Indonezija]], [[Indijos vandenynas]]
| 227&nbsp;898
| 10 m
| Žemės drebėjimas M 9,1
|-
| 1755
| lapkričio 1
| [[Lisabona]], [[Portugalija]]
| 60&nbsp;000
|
| Žemės drebėjimas M 8,5
|-
| 1782
| gegužės 22
| [[Taivanas]]
| 50&nbsp;000
|
|
|-
| 1883
| rugpjūčio 27
| [[Krakatau]], [[Indonezija]]
| 36&nbsp;417
|
| Vulkano išsiveržimas
|-
| 1498
| rugsėjo 20
| [[Enšunada]], [[Japonija]]
| 31&nbsp;000
|
| Žemės drebėjimas M 8,3
|-

| 1707
| spalio 28
| [[Nankaido]], [[Japonija]]
| 30&nbsp;000
|
| Žemės drebėjimas M 8,4
|-
| 1896
| birželio 15
| [[Sanriku]], [[Japonija]]
| 27&nbsp;122
|
| Žemės drebėjimas M 7,6
|-
| 1868
| rugpjūčio 13
| [[Čilė (Japonija)|Čilė]], [[Japonija]]
| 25&nbsp;000
|
| Žemės drebėjimas M 8,5
|-
| 1976
| vasario 4
| [[Gvatemala]]
| 22&nbsp;778
|
|
|-
| 1746
| spalio 29
| [[Lima]], [[Peru]]
| 18&nbsp;000
|
|
|-
| 1917
| sausio 21
| [[Balis]], [[Indonezija]]
| 15&nbsp;000
|
|
|-
| 1792
| gegužės 21
| [[Undzen]], [[Japonija]]
| 14&nbsp;524
|
|
|-
| 1771
| balandžio 24
| [[Riūkiū salos|Riūkiū]], [[Japonija]]
| 13&nbsp;486
|
| Žemės drebėjimas M 7,4
|-
| 2011
| kovo 11
| [[Japonija]], [[Ramusis vandenynas]]
| 10&nbsp;487
| 8 m
| Žemės drebėjimas M 8,9–9,1
|-
| 1815
| lapkričio 22
| [[Balis]], [[Indonezija]]
| 10&nbsp;253
|
|
|-
| 1765
| gegužė
| [[Guangdžou]], [[Pietų Kinijos jūra]]
| 10&nbsp;000
|
|
|-
| 1976
| rugpjūčio 16
| [[Morobuktenas]], [[Filipinai]]
| 8&nbsp;000
|
|
|-
| 1586
| sausio 18
| [[Isebuktenas]], [[Japonija]]
| 8&nbsp;000
|
| Žemės drebėjimas M 8,2
|-
| 365
| liepos 21
| [[Kreta]], [[Graikija]]
| 5&nbsp;700
|
| Žemės drebėjimas M 8,0
|-
| 1703
| gruodžio 30
| [[Japonija]]
| 5&nbsp;233
|
| Žemės drebėjimas M 8,3
|-
| 1605
| vasario 3
| [[Nankaido]], [[Japonija]]
| 5&nbsp;000
|
| Žemės drebėjimas M 7,9
|-
| 1611
| gruodžio 2
| [[Sanriku]], [[Japonija]]
| 5&nbsp;000
|
| Žemės drebėjimas M 8,1
|-
| 1687
| spalio 20
| [[Peru]]
| 5&nbsp;000
|
| Žemės drebėjimas M 8,5
|-
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Tsunami}}
* [http://www.youtube.com/watch?v=RDOuwMj7Xzo&feature=PlayList&p=F78585C6FE0C11CA&playnext=1&playnext_from=PL&index=81 2004 m. Indijos vandenyno cunamis – YouTube vaizdo įrašas]
* [http://www.youtube.com/watch?v=k4w27IczOTk 2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas ir cunamis – YouTube vaizdo įrašas]
* [http://www.ess.washington.edu/tsunami/general/physics/earthquake.html “How do earthquakes generate tsunamis? „. University of Washington.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120817183415/http://www.ess.washington.edu/tsunami/general/physics/earthquake.html |date=2012-08-17 }}
* [http://www.australiangeographic.com.au/journal/facts-and-figures-how-tsunamis-form.htm/ Facts and figures: how tsunamis form, Australian Geographic] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131105033906/http://www.australiangeographic.com.au/journal/facts-and-figures-how-tsunamis-form.htm/ |date=2013-11-05 }}
* [http://nthmp-history.pmel.noaa.gov/terms.html “Tsunami Terminology“. NOAA. ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110225143835/http://nthmp-history.pmel.noaa.gov/terms.html |date=2011-02-25 }}
* [http://hal-sde.archives-ouvertes.fr/docs/00/29/93/94/PDF/nhess-6-1035-2006.pdf Monserrat, S.; Vilibíc I. & Rabinovich A.B, (2006). „Meteotsunamis: atmospherically induced destructive ocean waves in the tsunami frequency band“ ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120426001054/http://hal-sde.archives-ouvertes.fr/docs/00/29/93/94/PDF/nhess-6-1035-2006.pdf |date=2012-04-26 }}
* [http://earthsci.org/education/teacher/basicgeol/tsumami/tsunami.html Earthsci.org, Tsunamis]
* [http://www.ngdc.noaa.gov/nndc/struts/results? ”Tsunami Events Full Search, sort by Maximum Deaths”. National Geophysical Data Centre. Läst 8 augusti 2009.]
* [http://www.svd.se/nyheter/utrikes/over-10-000-befaras-doda_6001849.svd „Över 10 000 befaras döda“ Svenska Dagbladet ]

{{SavStr}}

[[Kategorija:Okeanografija]]
[[Kategorija:Cunamiai| ]]