Peržiūrėti šaltinį Erdvė

{{Šaltiniai+}}

'''Erdvė''' – beribė [[trijų matmenų plotmė]], kurioje egzistuoja visi [[materija|materialūs]] objektai. [[Laikas]] ir erdvė neatsiejamai priklauso vienas nuo kito.

== Erdvė filosofijoje ==
[[File:3D coordinate system.svg|thumb|right|Trimatė [[Dekarto koordinačių sistema]] skairta padėties erdvėje atvaizdavimui.]]

Erdvę galima apibrėžti dvejopai:
* ji yra dalis fundamentalios [[Visata|visatos]] struktūros, aibė [[matmuo|matmenų]], kuriais [[objektas (filosofija)|objektai]] yra tarpusavyje atskirti, esantys, turi dydį ir formą, ir per kurią jie gali judėti;
* erdvė yra dalis fundamentalios matematinės struktūros (kartu su [[laikas|laiku]] ir [[skaičius|skaičiumi]]). Jais naudodamiesi, mes kvantuojame ir lyginame [[atstumas|atstumus]] tarp objektų, jų dydžius, [[forma]]s ir [[greitis|greičius]]. Šiuo požiūriu, ''erdvė'' nesisieja su jokia abstrakcija/esybe. Ji yra savotiškas „konteineris“, per kurį objektai gali judėti.

Šie požiūriai taip pat yra tinkami ir laiko apibrėžimams. Erdvė yra tipiškai apibūdinama kaip turinti tris matmenis, taigi trys skaičiai yra būtini apibrėžiant kokio nors objekto dydį ir/ar jo padėtį kito objekto atžvilgiu. Šiuolaikinė [[fizika]] netraktuoja erdvės ir laiko kaip nepriklausomų matmenų, bet apjungia jas vienoje [[erdvėlaikis|erdvėlaikio]] sąvokoje, metančioje iššūkį intuityviam atstumo ir laiko supratimui.

Filosofinės problemos esmė yra tai, ar erdvė yra savarankiška [[Ontologija|ontologinė]] esybė, ar tiesiog mąstymo [[abstrakcija]]. Kitas problemos formulavimo būdas yra klausimas: ar gali erdvė būti savarankiškai [[matavimas|išmatuota]], ar ji yra matavimo sistemos dalis? Tie patys debatai pritaikomi ir laiko sąvokai. Abiem joms svarbią formuluotę pateikė [[Immanuel Kant]].

Savo veikale „[[Grynojo proto kritika]]“ Kantas apibūdino erdvę kaip „[[a priori]]“ intuiciją, kuri (kartu su kita „apriorine“ intuicija, laiku) leidžia mums suvokti jutiminę [[patirtis|patirtį]]. Tai jis pavadino „noumenon“ arba „daiktu savyje“. Kanto požiūriu, nei erdvė, nei laikas nėra traktuojami kaip [[Medžiaga|substancija]], bet greičiau abu yra sisteminės [[struktūra|struktūros]], naudojamos mūsų patirčiai nusakyti, elementai. Erdvinis [[matmuo]] yra panaudojamas, kad nustatytume, kaip toli vienas nuo kito yra objektai, o laiko matmuo apibrėžia, kada kas įvyko. Šitie matmenys yra mūsų [[protas|proto]] panaudojami apibrėžti [[pojūtis|pojūčiams]], tačiau patys savaime nėra neatskiriama daikto savyje dalis.

[[Artūras Šopenhaueris]] pratarmėje į jo „Apie valią gamtoje“ teigė, kad „erdvė yra sugretinimo „galimybės“ sąlyga“. Tai yra visiškai suderinama su Kanto supratimu, jog erdvė yra subjekto [[protas|proto]] darinys.

Kyla ir kiti panašūs filosofiniai klausimai apie erdvę. Ar erdvė yra [[absoliutas]], ar tiktai santykinis dalykas? Erdvė turi vieną teisingą [[geometrija|geometriją]], ar erdvės geometrija yra tik [[konvencija]]? Įvairius istorinius požiūrius šiuo atžvilgiu išreiškė [[Izaokas Niutonas]] (erdvė yra absoliutas), [[Gotfrydas Leibnicas]] (erdvė yra santykinė), ir [[Henri Poincaré]] (erdvinė geometrija yra susitarimas). Du svarbius mintinius eksperimentus, susijusius su šiais klausimais, yra atlikę Niutonas [[kibiro argumentas]] ir Poincaré ([[sfera|sferos pasaulis]]).

== Erdvė fizikoje ==

[[Klasikinė mechanika|Klasikinėje fizikoje]] erdvė yra [[Trimatė erdvė|trimatė]] [[Euklidinė erdvė]], kurioje egzistuoja [[materialus taškas|materialūs taškai]]<ref name="Landau mechanics">{{cite book |last1= Landau|first1=Lev Davidovič|last2=Lifšitz|first2=Evgenij Michajlovič |date=1976|title=Mechanics: Volume 1 |url=https://www.sciencedirect.com/book/9780750628969/mechanics?via=ihub=|publisher=Butterworth-Heinemann |page=1 |isbn= 978-0-7506-2896-9}}</ref>.

Erdvė yra viena iš fundamentalių fizikos sąvokų, reiškianti, kad ji negali būti apibrėžta per kitas sąvokas, kadangi fundamentalesnių nėra. Panašiai kaip kitos fundamentaliosios sąvokos ([[laikas]] ir [[masė]]), erdvė yra apibrėžta per matavimą. Šiuo metu standartinis atstumo intervalas, pavadintas standartiniu metru ar tiesiog [[metras|metru]], yra apibrėžtas [[šviesos greitis|atstumu, kurį šviesa nukeliauja vakuume]] per laiko intervalą, lygų 1/299792458 sekundės. Šis apibrėžimas kartu su dabartiniu laiko apibrėžimu mūsų [[erdvėlaikis|erdvėlaikį]] paverčia [[Minkowski erdvė|Minkovskio erdve]] ir patvirtina, kad [[specialioji reliatyvumo teorija]] visiškai atitinka apibrėžimą.

Prieš Einšteino darbus reliatyvistinėje fizikoje laikas ir erdvė buvo traktuojami kaip nepriklausomi matmenys. Einšteino atradimai parodė, kad dėl judėjimo reliatyvumo mūsų erdvė ir laikas gali būti matematiškai sujungti į vieną simetrišką objektą – erdvėlaikį. (Atstumai erdvėje ar laike atskirai nėra invariantiški Lorenco transformacijų atžvilgiu, bet atstumai Minkovskio erdvėlaikyje tokie yra).

Tačiau laikas ir erdvė neturi būti traktuojami kaip Minkovskio erdvėlaikio matmenų ekvivalentai. Kiekvienas gali laisvai judėti erdvėje, bet ne laike. Tokiu būdu, su laiku ir erdve elgiamasi vienaip [[Specialioji reliatyvumo teorija|specialiojoje reliatyvumo teorijoje]], kur laikas traktuojamas kaip [[menamasis vienetas|menamoji koordinatė]], ir kitaip [[Bendroji reliatyvumo teorija|bendrojoje reliatyvumo teorijoje]], kur skirtingi ženklai yra priskiriami laikui ir erdviniams komponentams erdvėlaikio [[metrinis tenzorius|metrikoje]].

[[Bendroji reliatyvumo teorija|Bendrojoje reliatyvumo teorijoje]] erdvė yra [[Lorenco daugdara]]<ref>{{cite book |author= Robert M. Wald |date=1984 |title=General Relativity |url= https://archive.org/details/generalrelativit00wald_552 |publisher=University of Chicago Press|page=23, 73 |isbn=0-226-87033-2}}</ref>, t. y. [[Riemanno daugdara]], kurioje [[metrinė erdvė|metrika]] gali turėti neigiamą vertę.

== Erdvė matematikoje ==

Erdvė matematikoje yra [[aibė]] X kartu su joje fiksuota transformacijų [[grupė (algebra)|grupe]]. Erdvės X [[geometrija]] tuo atveju apibrėžiama kaip visuma savybių, kurios nekinta atliekant tas transformacijas. Taip, pavyzdžiui, Euklido plokštuma yra [[Realusis skaičius|realiųjų skaičių]] aibė <math>\mathbb R^2 </math>, kurios transformacijų grupė yra visų galimų postūmių ir pasukimų aibė.

== Erdvė astronomijoje ==
Erdvė siejasi su palyginti tuščiomis Visatos dalimis – [[kosminė erdvė|kosmine erdve]]. Bet kokią sritį už bet kokio [[atmosfera|dangaus kūno atmosferos]] galima laikyti „erdve“. Nors erdvė yra tikrai erdvi, ji yra ne visada tuščia, ir gali būti užpildyta [[materija (fizika)|materijos]].

Priimta, kad kosminę erdvę ir [[Žemės atmosfera|Žemės atmosferą]] skiria [[Karmano linija]] (riba 100 km aukštyje virš Žemės paviršiaus).

== Erdvinis matavimas ==
Fizinės erdvės matavimas jau nuo seno buvo svarbus. [[Geometrija]], matematikos šaka, kuri matuoja erdvinius ryšius, buvo išpopuliarinta senovės graikų, nors ir kitos ankstyvosios visuomenės buvo išvysčiusios matavimo sistemas. [[SI (sistema)|SI]] yra dabar bendriausia erdvės matavimo vienetų sistema, beveik visuotinai naudojama ir moksle, ir praktikoje.

[[Geografija]] yra mokslo šaka, aprašanti [[Žemė|Žemę]], panaudojanti erdvinį principą nusakant įvairių Žemės paviršiaus dalių padėtis ir kryptis. [[Kartografija]] yra žemėlapių sudarymas, įgalinantis tikslesnę navigaciją, vizualizaciją ir orientavimąsi. [[Geostatistika]] taiko statistinius metodus erdviniams duomenims ir leidžia prognozuoti būsimus Žemės paviršiaus reiškinius. [[Astronomija]] yra mokslas, susijęs su kosmoso objektų stebėjimu, matavimu ir paaiškinimu.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Laikas]]
* [[Erdvės ir laiko kontinuumas]]

== Išnašos ==
{{Ref}}

{{Commons|Space|no=T}}

[[Kategorija:Filosofija]]
[[Kategorija:Astronomija]]
[[Kategorija:Pagrindinės fizikos sąvokos]]