Peržiūrėti šaltinį Greitis

{{Šaltiniai}}

: ''Apie filmą žiūrėkite – [[Greitis (filmas)]].''
[[Vaizdas:Mersan.JPG|miniatiūra|Automobilis lenktynėse]]
'''Greitis''' – kūno įveiktas [[atstumas]] per [[laikas|laiko]] vienetą.

== Matematinis apibrėžimas ==
[[Fizika|Fizikoje]] greitis paprastai žymimas raide ''v''. Fizikinė greičio formulė yra:

: <math>v = \frac {s}{t} \quad \left( \text{greitis} = \frac {\text{kelias}}{\text{laikas}}\right)</math>.

Matuojamas [[metras|metrais]] [[sekundė|sekundei]] (''m/s'').

Jei kūnas juda su [[pagreitis|pagreičiu]], greitis nusakomas kaip atstumas, kuris ''būtų'' įveiktas per laiko vienetą jei šio pagreičio nebūtų.

: <math>\mathbf{v} = \frac {d\mathbf{s}}{dt}</math>,

kur d''t'' yra nykstamai mažas laiko pokytis, o d''s'' – jį atitinkantis mažas įveikto kelio pokytis. Šiuo atveju v priartėja prie tikrosios greičio reikšmės kuomet d''t'' priartėja prie nulio (žr. [[išvestinė]]).

== Vidutinis dviem greičiais judančio kūno greitis ==
Kartais klaidingai spėjama, jog pusę kelio įveikus greičiu <math>v_{a}</math>, o likusią pusę – greičiu <math>v_{b}</math>, vidutinis viso kelio įveikimo greitis turėtų būti <math>\tilde{v} = \frac{v_a + v_b}{2}</math>. Šis intuityvus spėjimas yra '''klaidingas'''. Teisinga reikšmė yra

: <math>\tilde{v} = \frac{2}{\frac{1}{v_a} + \frac{1}{v_b}}</math>

Tai greičių [[harmoninis vidurkis]] (spėta klaidinga formulė yra [[aritmetinis vidurkis]]).

'''Vidutinis kūno greitis skaičiuojamas visą jo nueitą kelią padalinus iš viso ėjimo laiko'''

== Judėjimas pastoviu greičiu ==
Kūnas juda tolygiai (pastoviu greičiu), jei per bet kokius vienodus laiko tarpus jis nueina vienodus [[kelias|kelius]]. Atskiras tokio judėjimo atvejis yra tiesiaeigis tolyginis judėjimas (kai pastovus ne tik greitis, bet ir jo kryptis). Jei per bet kokius vienodus laiko tarpus kūnas padaro vienodus [[poslinkis|poslinkius]], tai jis juda tiesiai ir tolygiai.

== Vidutinis nepastoviu greičiu judančio kūno greitis ==
Jei objektas juda nepastoviu, nuolat kintančiu greičiu (kaip troleibusas mieste), jo vidutinį greitį galima rasti jei žinoma greičio tikimybės pasiskirstymo funkcija. Ši funkcija nusako, kokia yra tikimybė jog bet kuriuo fiksuotu laiko momentu objektas juda duotuoju greičiu. Tuomet vidutinis greitis lygus

: <math>v \sim D_t\; \Rightarrow \; \tilde{v} = \int v D_t(v) \, dv</math>

== Paplitę greičio vienetai ==
* Metras per sekundę (m/s), SI sistemos vienetas (1 m/s = 3,6 km/h)
* Kilometras per valandą (km/h arba km/val), naudojamas transporte. (1 km/val. = 16,7 m/min. = 0,278 m/s)
* 1 mazgas = 1,852 km/val. = 0,514 m/s
* [[Macho skaičius]] – bedimensinis santykinio greičio matas skysčiuose ir dujose (Machas lygus kūno greičio ir [[garso greitis|garso greičio]] santykiui). Vienas Machas atitinka greitį, lygų garso greičiui kūną supančioje aplinkoje. Naudojamas nusakant [[lėktuvas|lėktuvų]], [[raketa|raketų]] ir kitų panašių objektų greitį. Garso greitis priklauso nuo terpės ([[oras|oro]]) [[tankis|tankio]], prie Žemės paviršiaus ore vienas Machas lygus maždaug ~343 m/s = ~1235 km/h.
* [[Šviesos greitis]] vakuume yra (pagal [[Specialioji reliatyvumo teorija|Specialiąją reliatyvumo teoriją]]) didžiausias įmanomas materialaus kūno greitis. Jis lygus 299 792 458 m/s (1 079 252 848,8 km/h) ir žymimas raide ''c''. Šis vienetas paprastai vartojamas nusakant elementariųjų dalelių ([[protonas|protonų]], [[elektronas|elektronų]]) greitį, tačiau pasitaiko taip pat astronomijoje ir mene. Kadangi šviesos greičio viršyti neįmanoma, realiai stebimos reikšmės visada mažesnės už vienetą. Tačiau daiktų atvaizdai gali judėti greičiais, didesniais už šviesos greitį.

== Įprastinių objektų greičiai ==
* [[Žmogus]] eina apie ~5 km/h, (1,39 m/s), ilgą atstumą gali bėgti ~16 km/h (4,44 m/s), kelis šimtus metrų gali nubėgti ~36,85 km/h (10,24 m/s).
* [[Dviratis]] ilgą atstumą gali važiuoti ~20 km/h (5,56 m/s).
* [[Automobilis]] vidutiniškai važiuoja ~104 km/h (28,9 m/s). Daugumoje išsivysčiusių šalių geležinkelių panašiu greičiu važiuoja ir [[geležinkelis|traukinys]].
* Keleivinis reaktyvinis [[lėktuvas]] gali pakilti nuo žemės įsibėgėjęs iki ~200 km/h, panašiu greičiu jis ir leidžiasi. Pakilęs skrenda ~800 km/h.

{| class="wikitable"
! objektas
! m/s
! m/min.
! km/val.
|-----
| kraujas kapiliaruose
| 0,0005–0,0020
| 0,03–0,12
| 0,0018–0,0072
|-----
| kraujas venoje
| 0,1–0,2
| 6–12
| 0,36–0,72
|-----
| kraujas arterijoje
| 0,2–0,5
| 12–30
| 0,72–1,8
|-----
| pėsčias žmogus
| 1,8
| 108
| 6,48
|-----
| silpnas vėjas
| 3,4–5,4
| 204–324
| 12,2–19,5
|-----
| ilgų nuotolių bėgikas (10 km)
| 6,1
| 366
| 22,0
|-----
| sprinteris (100 m)
| 10,1
| 606
| 36,4
|-----
| čiuožėjas (10 km)
| 11,5
| 690
| 41,4
|-----
| čiuožėjas (500 m)
| 13,15
| 790
| 47,3
|-----
| štormas
| 20,8–24,4
| 1248–1464
| 75–88
|-----
| nervinis impulsas
| 40–100
| 2400–6000
| 144–360
|-----
| O<sub>2</sub> molekulė 0 °C t-roje
| ~425
| ~25500
| ~1530
|-----
| H<sub>2</sub> molekulė 0 °C t-roje
| ~1693
| ~101600
| ~6100
|-----
|}


{{Judėjimas}}

[[Kategorija:Fizikiniai dydžiai]]
[[Kategorija:Kinematika]]