Peržiūrėti šaltinį ITER

{{Current}}
[[Vaizdas:ITER-img 0237 detoure.jpg|thumb|200px|ITER reaktoriaus pjūvio maketas.]]
'''ITER''' – tarptautinis [[branduolių sąlaja|branduolių sąlajos]] tyrimų ir inžinerijos projektas, kurio rėmuose yra statomas didžiausias pasaulyje eksperimentinis [[tokamakas|tokamako]] tipo branduolių sąlajos reaktorius [[Cadarache]] tyrimų centre [[Prancūzija|Prancūzijos]] pietuose.<ref>[http://www.efda.org/the_iter_project/index.htm EFDA] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060824071609/http://www.efda.org/the_iter_project/index.htm |date=2006-08-24 }}</ref> ITER projektu yra siekiama pagaliau panaudoti eksperimentinių [[plazma|plazmos]] fizikos tyrimų, atliktų kituose branduolių sąlajos įrenginiuose (DIII-D, EAST, TFTR, JET, JT-60 ir T-15), rezultatus elektros generavimui branduolių sąlajos jėgainėse. Projektas yra finansuojamas ir vykdomas septynių jo [[ITER#Dalyviai|dalyvių]] – [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos (ES)]], [[Indija|Indijos]], [[Japonija|Japonijos]], [[JAV|Jungtinių Valstijų]], [[Kinija|Kinijos]], [[Rusija|Rusijos]] ir [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]]. ES, kurios teritorijoje yra statomas ITER kompleksas, padengia 45 % projekto kainos, o visos kitos narės – po 9 %.<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-11541383 BBC October 2010]</ref><ref>[http://fusionforenergy.europa.eu/understandingfusion/ourcontribution.aspx Fusion for Energy] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151021113934/http://fusionforenergy.europa.eu/understandingfusion/ourcontribution.aspx |date=2015-10-21 }}</ref><ref>[http://cordis.europa.eu/fetch?CALLER=NEWSLINK_EN_C&RCN=24051&ACTION=D European Commission press release June 2005]</ref>

ITER branduolių sąlajos reaktorius pagal projektą turėtų generuoti 500 MW (500 000 000 [[vatas|vatų]]) sąlajos galią išlaikomą iki 500 sekundžių (palyginimui – JET didžiausia galia 16 MW ir yra išlaikoma mažiau nei sekundę). Reakcijai inicijuoti būtų sunaudojama 50 MW, t. y., reaktorius dešimt kartų padidintų suteikiamą energiją.<ref>{{cite news |url=http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-11541383 |title=Key component contract for Iter fusion reactor |publisher=BBC NEWS | date=14 October 2010 | accessdate=20 October 2010}}</ref> Ankstesniuose reaktoriuose nėra pavykę panaudojant branduolių sąlajos reakciją sukurti daugiau energijos, nei būna sunaudota pačiai reakcijai inicijuoti. Ateities termobranduolinės jėgainės turėtų generuoti maždaug 3000 – 4000 MW šiluminės galios. ITER išskiriama šiluminė galia nebus naudojama elektros energijai generuoti. ITER įrenginio statybos prasidėjo 2007 m. Pirmąją [[plazma|plazmą]] ITER tokamake planuojama įžiebti 2020 m.<ref>[http://www.iter.org/faq Japanese Tsunami and Earthquake delayed First Plasma to Nov. 2020]</ref> Kai ITER pradės veikti, jis taps didžiausiu [[magnetinio izoliavimo branduolių sąlaja|magnetinio izoliavimo]] plazmos fizikos eksperimentu. ITER projekto patirtį planuojama vėliau panaudoti statant pirmąją demonstracinę branduolių sąlajos jėgainę, pavadintą DEMO.<ref>http://www.iter.org/proj/iterandbeyond</ref>

ITER konsorciumo teigimu, branduolių sąlaja suteikia potencialiai „aplinkai nekenkiantį, plačiai pritaikomą ir praktiškai neišsenkantį“<ref>http://www.iter.org/Benefits.htm Branduolių sintezės privalumai</ref><ref>http://newenergytimes.com/PR/FusionAdvantages.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070207213112/http://www.newenergytimes.com/PR/FusionAdvantages.htm |date=2007-02-07 }}</ref> [[elektra|elektros energijos]] šaltinį. Šios savybės, konsorciumo manymu, bus reikalingos norint patenkinti didėjantį pasaulinį energijos poreikį ir kartu sumažinti [[šiltnamio dujos|šiltnamio dujų]] išskyrimą į aplinką<ref>http://www.iter.org/fr3.htm Energijos poreikis</ref>, ir tuo yra pateisinama didelė pojekto kaina.

== Tikslai ==

Oficialus ITER tikslas yra „pademonstruoti mokslinę ir techninę branduolių sąlajos energijos panaudojimo taikiems tikslams galimybę“. ITER turi ir keletą specifinių tikslų susijusių su branduolių sąlajos reaktorių vystymu:

* Trumpą laiką iš branduolių sąlajos gauti 10 kartų daugiau šiluminės [[energija|energijos]] nei jos sunaudoti reakcijų vykdymui (Q = 10).
* Išgauti pastovios būsenos plazmą su Q > 5.
* Išlaikyti sintezės impulsą iki 8 minučių.
* Įžiebti „degančią“ (save palaikančią) [[plazma|plazmą]].
* Išvystyti technologijas ir procesus reikalingus branduolių sintezės jėgainei – įskaitant [[superlaidus magnetas|superlaidžius magnetus]] ir nutolusią priežiūrą (robotais).
* Patikrinti [[tritis|tričio]] dauginimo koncepcijas.

== Reaktoriaus apžvalga ==
: ''Taip pat skaitykite: [[Branduolių sąlaja]]''.
[[Vaizdas:Deuterium-tritium fusion.svg|250px|thumb| [[deuteris|Deuterio]] ir [[tritis|tričio]] jungimosi reakcija.]]
Kai [[deuteris]] ir [[tritis]] jungiasi, iš dviejų [[atomo branduolys|branduolių]] susidaro [[helis|helio]] branduolys ([[alfa dalelė]]) ir didelės energijos [[neutronas]].
: <math>{}^{2}_{1}\mbox{H} + {}^{3}_{1}\mbox{H}  \rightarrow {}^{4}_{2}\mbox{He} + {}^{1}_{0}\mbox{n} + 17.6 \mbox{ MeV} </math>
Nors beveik visi stabilūs [[izotopas|izotopai]] lengvesni už [[geležis|geležį]] gali susijungti su kokiu nors kitu izotopu ir išskirti energiją, deuteris ir tritis yra vieni iš tinkamiausių energijos gamybai, nes jiems masiškai jungtis reikia mažiausių temperatūrų.

Visos jaunos ir vidutinio amžiaus žvaigždės spinduliuoja didžiulius energijos, gautos iš branduolių sąlajos, kiekius. Perskaičiavus masei, deuterio – tričio sąlajos reakcija išskiria apytiksliai tris kartus daugiau energijos nei urano 235 skilimas, ir milijonus kartų daugiau energijos nei tokios cheminės reakcijos kaip anglies degimas. Termobranduolinės jėgainės tikslas yra panaudoti šią energiją elektros gamybai.

Sąlajos aktyvacijos energija yra labai didelė, nes kiekvieno branduolio [[protonas|protonai]] vienas kitą stipriai atstumia, kadangi jie turi tą patį teigiamą [[elementarusis krūvis|krūvį]]. Manoma, kad branduoliai turi suartėti iki 1 [[femtometras|fm]] (1 × 10<sup>−15</sup> metro) atstumo, kuriame branduoliui atsiranda didėjanti tikimybė [[kvantinis tuneliavimas|tuneliuoti]] per [[elektrostatika|elektrostatinį]] barjerą iki taško, kuriame [[stiprioji sąveika]] ir elektrostatinė sąveika tampa lygios, leisdamos branduoliams susilieti. ITER reaktoriuje branduolių suartėjimas iki šio atstumo bus pasiekiamas aukštų temperatūrų ir magnetinio izoliavimo dėka.
Aukšta [[temperatūra]] suteikia branduoliui pakankamos energijos įveikti elektrostatinę stūmą. Optimalus deuterio ir tričio reakcijos greitis yra pasiekiamas temperatūrai esant 100 000 000 [[kelvinas|K]] eilės. Iki aukštos temperatūros plazma yra pakaitinama [[ominis kaitinimas|ominiu kaitinimu]] (per plazmą tekant elektros srovei). Papildomai yra kaitinama naudojant [[neutralaus pluošto injekcija]] ir [[radijo dažnis|radijo dažnio]] arba [[mikrobanga|mikrobanginį]] šildymą.

Esant tokiai aukštai temperatūrai, dalelės turi didelę [[kinetinė energija|kinetinę energiją]] ir tuo pačiu didelį greitį. Jeigu jos nebūtų izoliuotos, dalelės greitai ištrūktų išsinešdamos su savimi energiją ir atvėsindamos plazmą. Efektyviam reaktoriui reikia išlaikyti daleles pakankamai mažame tūryje pakankamai ilgą laiką, kad didelė dalis plazmos sureaguotų. ITER ir daugelyje kitų izoliavimo magnetiniu lauku reaktoriuose plazma yra laikoma magnetinio lauko „inde“. Dalelė turinti krūvį ir judanti magnetiniame lauke negali iš jo ištrūkti – ji ima suktis. Reaktoriaus laukas turi toro (riestainio) formą, todėl dalelės jame yra „uždarytos“.

Taip pat reikalingas ir izoliuojantis paviršius, kuris apsaugotų magnetus ir kitą įrangą nuo aukštos temperatūros ir energingų fotonų bei kitų dalelių, taip pat palaikytų vakuumą reikalingą plazmai. Šis gaubiantis „kiautas“ bus nuolat veikiamas labai energingų dalelių – elektronų, jonų, fotonų, alfa dalelių ir neutronų, bombarduojančių paviršių ir ardančių jo struktūrą. Medžiaga turi būti pritaikyta atsilaikyti tokioje aplinkoje pakankamai ilgą laiką, kad visa jėgainė būtų ekonomiška. Tokių medžiagų bandymai bus atliekami ir pačiame ITER, ir IFMIF (Tarptautinis branduolių sąlajos medžiagų apspinduliavimo įrenginys).

Prasidėjus sąlajai, aukštos [[energija|energijos]] neutronai sklis iš reakcijos regionų plazmoje, lengvai kirsdami magnetinio lauko linijas, nes yra elektriškai neutralūs. Kadangi neutronai ir gaus didžiąją dalį energijos, jie bus pagrindinis ITER energijos atidavimo šaltinis. O susidariusios alfa dalelės idealiu atveju išeikvos savo energiją plazmoje, dar ją pašildydamos.

Už vidinės izoliuojančio „kiauto“ sienos bus įdedamas vienas iš keleto bandomųjų dangų modulių. Šie moduliai yra skirti patikimai ir efektyviai sulėtinti ir absorbuoti neutronus, sumažinant jų žalą kitoms struktūroms, bei iš ličio ir atskriejančių neutronų dauginti tritį kurui.
Iš greitų neutronų absorbuota energija yra perduodama pirminiam šilumnešiui. Ši šiluminė energija tikroje elektrinėje galėtų būti panaudota sukti elektrą generuojančią turbiną, tačiau ITER reaktoriuje ši energija nėra moksliškai įdomi, todėl nebus naudojama.

== Istorija ==

ITER projektas prasidėjo [[1985]] metais kaip bendradarbiavimas tarp [[Europos sąjunga|Europos sąjungos]] (per [[EURATOM]] organizaciją), [[JAV]], tuometinės [[TSRS]] ir [[Japonija|Japonijos]]. Koncepcinio ir inžinerinio projektavimo fazės užsibaigė priimtinu, detaliu projektu [[2001]] metais, palaikytu 650 milijonų JAV dolerių vertės tyrimų ir vystymo, vykdytų „ITER dalyvių“, siekiant patvirtinti jo praktinį tinkamumą. Prie šių dalyvių (Rusijos Federacija pakeitė Tarybų Sąjungą, JAV pasitraukė iš projekto 1999 metais ir sugrįžo 2003) derėdamasi dėl būsimų ITER statymo, veikimo ir sustabdymo prisijungė [[Kanada]] (kuri nutraukė savo dalyvavimą [[2003]] metais), [[Kinija]] ir [[Pietų Korėja]]. [[Indija]] oficialiai tapo ITER dalyve [[2005]] metų [[gruodžio 6]] dieną.

[[2005]] metų [[birželio 28]] dieną buvo oficialiai paskelbta, kad ITER bus statomas Europos Sąjungoje, pietinėje Prancūzijoje.
Derybos, kuriose buvo priimtas šis sprendimas, baigėsi kompromisu tarp ES ir Japonijos, kuriuo Japonijai buvo pažadėta 20 % tiriamojo personalo ir vadovavimas ITER administraciniam organui. Be to, projektui bus pastatytas dar vienas tyrimų įrenginys Japonijoje, o Europos Sąjunga sutiko padengti apie 50 % šios institucijos kainos.<ref>https://web.archive.org/web/20050707080851/http://www.asahi.com/english/Herald-asahi/TKY200506280351.html</ref>

[[2006]] metų [[lapkričio 21]] dieną, tarptautinis konsorciumas pasirašė formalų susitarimą statyti reaktorių.<ref>http://news.bbc.co.uk/1/hi/sci/tech/6165932.stm </ref>

ITER veiks lygiagrečiai su medžiagų bandymų įrenginiu – „Tarptautiniu branduolių sintezės medžiagų apspinduliavimo įrenginiu“ (IFMIF), kuriame bus vystomos medžiagos tinkamos naudoti ekstremaliose sąlygose, kurios bus ateities termobranduolinėse jėgainėse. Po abiejų šių įrenginių bus statoma demonstracinė jėgainė, [[DEMO]], kuri jau gamins elektros energiją komerciniam naudojimui.

== Vieta ==
[[Vaizdas:Cadarache_(red_dot)_CIA_World_Factbook_map.png|thumb|right|250px|[[Cadarache]] vieta, [[Prancūzija|Prancūzijoje]].]]

ITER statymo vietos parinkimo procesas truko labai ilgai. Realiausi kandidatai buvo [[Cadarache]] branduolinių tyrimų centras, esantis Provence-Alpes-Côte-d’Azur, Prancūzijoje ir Rokkasho, esantis Aomori, Japonijoje. [[Kanada]] [[2001]] metų gegužę pasiūlė vietą Klaringtone, bet pasitraukė 2003 metais. [[Ispanija]] [[2002]] metais [[balandžio 17]] dieną taip pat pasiūlė vietą Vandellos branduolinių tyrimų centre, bet 2003 metų lapkritį ES nusprendė sukoncentruoti visą savo palaikymą Prancūzijos siūlomai vietai. Nuo šio momento liko dvi vietos – kandidatės Prancūzijoje ir Japonijoje.

Susitikime [[Maskva|Maskvoje]] [[2005]] metų [[birželio 28]] dieną dalyviai susitarė, kad ITER bus statomas [[Cadarache]] branduolinių tyrimų centre.

Planuojama ITER komplekso statybas pradėti [[2008]] metais, o paties tokamako surinkimo pradžia numatoma [[2011]] metais. Nenumatytos politinės, finansinės ar net socialinės problemos gali žymiai pakoreguoti šias datas.<ref>http://www.iter.org/pics/constructionschedule.pdf</ref>

== Dalyviai ==

Šiuo metu yra septyni ITER programos dalyviai<ref>http://www.iter.org ITER nariai</ref>:
# {{CHNv}}
# {{country flagicon2|alias=Europe|flag alias=Flag of Europe.svg}} [[Europos Sąjunga]]
# {{INDv}}
# {{JPNv}}
# {{RUSv}}
# {{KORv}}
# {{USAv}}.

Anksčiau ir [[Kanada]] buvo pilnateisis narys, bet pasitraukė iš projekto dėl finansavimo stokos.

== Finansavimas ==

Šiuo metu numatoma ITER statybos, priežiūros ir susijusių tyrimų kaina viso jos veikimo metu yra 10 milijardų eurų. 2005 metų birželio mėnesio konferencijoje Maskvoje ITER dalyviai sutarė tokį finansavimo įnašų padalinimą: 50 % narė šeimininkė, [[Europos Sąjunga]] ir po 10 % kiekvienas kitas narys.<ref>http://www.itercad.org/pr_ministers_jun05.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060223132015/http://www.itercad.org/pr_ministers_jun05.html |date=2006-02-23 }}</ref> ITER susitikime Jeju, Korėjoje sutarta, kad šeši nariai – nešeimininkai finansuos 6/11 visos kainos – truputį daugiau nei pusę – o ES įneš likusią dalį. Gamybinis įnašas buvo paskirstytas taip: penkios šalys (Kinija, Indija, Korėja, Rusija ir JAV) kiekviena įneš 1/11 (iš viso 5/11), Japonija 2/11, o ES 4/11.<ref>http://www.flonnet.com/fl2301/stories/20060127003709900.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070315224252/http://www.flonnet.com/fl2301/stories/20060127003709900.htm |date=2007-03-15 }} Branduolinis šuolis, ''Frontline'', Vol 23, Iss 1, (Jan. 14–27, 2006)</ref>

Nors Japonijos finansinis įnašas, kaip ir kitų šalių – nešeimininkių, bus 1/11 visos kainos, ES sutiko jai suteikti specialų statusą, todėl Japonija suteiks 2/11 tiriamojo personalo Cadarache ir jai atiteks 2/11 konstrukcijos kontraktų, o ES personalo ir konstrukcijos komponentų įnašai bus sumažinti nuo 5/11 iki 4/11.

== Problematika ir kritika ==

ITER projektas susiduria su nemažai techniškai sudėtingų problemų. Viena iš jų yra tai, kad 14 MeV energijos [[neutronas|neutronai]], susidarę sintezės reakcijose, pažeis medžiagas, iš kurių yra pastatytas reaktorius<ref>http://ieeexplore.ieee.org/iel5/6866/18462/00849850.pdf</ref>. IFMIF vyksta tyrimai, kuriais siekiama nustatyti kaip (ir ar) įmanoma sukurti pakankamai ilgai išliekančias reaktoriaus sienas, kad komercinė jėgainė būtų ekonomiškai perspektyvi esant intensyviam neutronų bombardavimui. Pažeidimai susidaro dėl aukštos energijos neutronų, išmušančių atomus iš jų įprastų padėčių kristalinėje gardelėje. Susijusi problema ateities komercinėms branduolių sąlajos jėgainėms yra ta, kad bombardavimas neutronais dalį reaktoriaus pavers [[radioaktyvumas|radioaktyviu]]. Dėl to komercinio reaktoriaus demontavimas gali būti sunkus ir brangus. Kita problema yra superlaidžių magnetų pažeidimas neutronų pluoštais.

Prancūzijos asociacija, kuriai priklauso apie 700 antibranduolinių grupių, „Sortir du nucléaire“ („Atsisakykime branduolinės energijos“), teigė, kad ITER kelia pavojų, nes mokslininkai dar nežino kaip manipuliuoti aukštos energijos [[deuteris|deuterio]] ir [[tritis|tričio]] [[vandenilis|vandenilio]] izotopais naudojamais sąlajos procese<ref>http://www.dw-world.de/dw/article/0,1564,1631650,00.html</ref>. Tačiau reikėtų pastebėti, kad deuteris yra stabilus vandenilio izotopas, kurio yra ir geriamajame vandenyje (mūsų kūnuose yra iki apie 10 g deuterio), o trumpaamžio (pusamžis ~12 metų) ir radioaktyvaus tričio dujų ITER reaktoriuje bus tik maždaug 0,2 g. Šiam tričiui patekus į aplinką, jis greitai pakiltų į viršutinę atmosferą, nes yra lengvesnis už orą, kur toks mažas jo kiekis nekeltų jokio pavojaus.

Rebecca Harms, [[Europos parlamentas|Europos parlamento]] Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narė, priklausanti [[Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas|Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui]], yra pasakiusi, kad „Artimiausius 50 metų branduolinė sąlaja nei išspręs klimato pasikeitimų problemos, nei garantuos mūsų energitinį saugumą.“ Argumentuodama, kad ES energetiniai tyrimai turėtų būti sutelkti kitur, ji pasakė, kad: „Žaliųjų/EFA grupė reikalauja, kad šios lėšos būtų išleistos energetiniams tyrimams, kurie bus svarbūs ateityje. Didžiausias dėmesys turėtų būti nukreiptas į atsinaujinančius energijos šaltinius.“

Nemažai branduolių sąlajos tyrėjų, dirbančių su ne [[tokamakas|tokamakų]] sistemomis, kritikuoja ITER, kadangi jam skiriamos didelės lėšos, dalis kurių, jų manymų, gali būti panaudotos prieinamesniems ir/ar finansiškai efektyvesniems sąlajos jėgainių projektams.
<!-- Abejotinos enciklopedinės vertės informacija
Bridget Woodman iš [[Greenpeace]] yra pasakius „Branduolių sintezės ir ITER projekto siekimas yra beprotybė. Branduolių sintezė turi visas branduolinės energetikos problemas, įskaitant radioaktyvias atliekas ir branduolinės avarijos riziką.“<ref>http://www.eubusiness.com/press/EUPress.2003-11-26.3159</ref> „Vyriausybės neturėtų švaistyti mūsų pinigų pavojingam žaislui, kuriuo niekada nebus išgauta jokios naudingos energijos“, pasakė Jan Vande Putte iš „[[Greenpeace]]“ organizacijos. „Vietoj to jie turėtų investuoti į [[atsinaujinantys energijos šaltiniai|atsinaujinančius energijos šaltinius]], kurie yra gausiai prieinami, ne 2080 metais, bet šiandien. "<ref>http://www.greenpeace.org/international/press/releases/ITERprojectFrance</ref>

Prancūzų žaliųjų grupės sakė, kad ITER projektas yra „pavojingas“, „brangus“ ir „ne darbų generatorius“.
-->
<!-- Taip pat abejotina vertė, kuo toliau, tuo daugiau tokių „komentarų“ galima pririnkti

Prancūzijos Žaliųjų partijos įstatymų leidėjas Noël Mamère teigia, kad konkretesnės pastangos kovoti su šiandienos [[Visuotinis atšilimas|visuotiniu atšilimu]] bus apleistos dėl ITER jėgainės: „Tai yra blogos naujienos kovai su šiltnamio efektu, nes mes skirsime dešimtis milijardų eurų projektui, kurio trukmė yra 30 – 50 metų, mums net nesant tikriems dėl jo efektyvumo“<ref>http://www.euractiv.com/Article?tcmuri=tcm:29-141693-16&type=News</ref>
-->

=== Atsakas į kritiką ===

Projekto šalininkai mano, kad didelė ITER kritikos dalis yra klaidinanti ir netiksli, ypač tvirtinimai apie eksperimentui „būdingą pavojų“. Komercinėse sąlajos jėgainėse susidarys šimtus kartų mažiau [[radioaktyviosios atliekos|radioaktyviųjų atliekų]] nei branduolių skilimo jėgainėse, jose nesusidarys ilgaamžių radioaktyvių atliekų, taip pat sąlajos reaktoriuose neįmanoma nebevaldoma grandininė reakcija. Tiesioginis plazmos kontaktas su reaktoriaus sienomis ją užterštų, dėl to ji iškart atvėstų ir sąlajos procesas nutrūktų. Be to, kuro kiekio konkrečiu momentu esančio sąlajos reaktoriuje (pusė [[gramas|gramo]] deuterio/tričio<ref>http://www.iter.org/safety_process.htm</ref>) pakanka reakcijai vykti ilgiausiai valandai<ref>https://archive.today/20090115075615/www.state.gov/g/oes/rls/fs/2003/26004.htm</ref>, o branduolių skilimo reaktoriuose paprastai būna kelerių metų kuras<ref>http://www.stpnoc.com/FYI.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100630030449/http://www.stpnoc.com/Fyi.htm |date=2010-06-30 }} 1/3 kuro strypų pakeičiama kas 18 mėnesių</ref>.

ITER šalininkai pabrėžia, kad vienintelis būdas įtikinamai įrodyti idėjas apie medžiagų atsparumą intensyviam neutronų srautui yra eksperimentiškai medžiagas apšvitinti tuo srautu – o tai ir yra vienas iš pirminių ITER ir IFMIF tikslų<ref>http://www.iter.org/operation.htm</ref>, abu įrenginiai bus svarbūs dėl neutronų galios spektrų skirtumų tarp tikros deuterio-tričio degančios plazmos ir plazmos, gautos IFMIF įrenginyje<ref>http://www.nndc.bnl.gov/proceedings/2004csewgusndp/tuesday/mbphysics/09_DSmith.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070703182817/http://www.nndc.bnl.gov/proceedings/2004csewgusndp/tuesday/mbphysics/09_DSmith.pdf |date=2007-07-03 }}</ref>. ITER tikslas yra išsiaiškinti mokslinius ir inžinerinius klausimus susijusius branduolių sąlajos jėgainėmis. Yra praktiškai neįmanoma gauti patenkinamus teorinius rezultatus apie savybes medžiagų, veikiamų intensyviu energingų neutronų srautu, taip pat yra manoma, kad deganti plazma savo savybėmis skirsis nuo šildomų plazmų.

<!-- Panašiu į populiariajai spaudai skirtą straipsnį
Šalininkai pažymi, kad didelio mąsto sąlajos jėgainė – jei tokia veiks – galės gaminti elektros energiją praktiškai be [[tarša|taršos]] (jokių dujinių CO<sub>2</sub> / SO<sub>2</sub> / NO<sub>x</sub> šalutinių produktų).

Tyrėjų demonstraciniame reaktoriuje Japonijoje teigimu, sąlajos reaktorius turėtų būti galimas nuo 2030 metų ir ne vėliau kaip 2050 metais. Japonija vykdo savo pačios tyrimų programą su keliais veikiančiais įrenginiais, kuriuose tyrinėjami įvairūs įvykdomumo aspektai.<ref>http://www.iop.org/EJ/abstract/0029-5515/45/2/004 Nucl. Fusion 45 (2005) 96–109 „Demonstracinė tokamako branduolių sąlajos jėgainė ankstyvai elektros energijos generavimo realizacijai“</ref>

Bet kokio mokslinio ar inžinerinio projekto kaina turi būti įvertinta atsižvelgiant į galimą naudą. Vien JAV elektros parduodama už 210 milijardų dolerių per metus.<ref>http://www.eia.doe.gov/cneaf/electricity/chg_str_fuel/html/frontintr.html</ref> Azijos elektros pramonės sektorius pritraukė 93 milijardus dolerių privačių investicijų tarp 1990 ir 1999 metų.<ref>http://www.findarticles.com/p/articles/mi_qa3650/is_200207/ai_n9093799</ref> Šie skaičiai atspindi tik esamas kainas. Tačiau kylant naftos kainoms, didėjant politiniam spaudimui dėl anglies dioksido išskyrimo į aplinką ir pastoviai augant paklausai, šie skaičiai be abejonės didės. Projekto šalininkai tvirtina, kad šiandieninės investicijos į tyrinėjimus turėtų būti laikomos kaip bandymas gauti daug didesnę naudą ekonomikai ateityje. Be to, investicijos į ITER visame pasaulyje bus mažesnės nei 1 milijardas dolerių per metus, todėl nėra nesuderinamos su kitų energijos gavimo metodų tyrimais.
-->
<!--
Projekto šalininkai taip pat teigia, kad kiti potencialūs iškastinio kuro pakaitalai irgi turi aplinkosauginių problemų. [[saulės energija|Saulės]], [[vėjo energija|vėjo]] ir vandens jėgainių galia ploto vienetui yra maža palyginus su ITER įpėdiniu, [[DEMO]], kuris, su 5000 MW galia, turės energijos tankį didesnį net už didelių branduolių skilimo jėgainių<ref>http://www.eia.doe.gov/cneaf/nuclear/page/at_a_glance/states/statesaz.html</ref> Jeigu branduolių sąlaja taps komerciškai naudinga, [[šiltnamio dujos|šiltnamio dujų]] išskyrimas dėl elektros energijos gamybos galės būti beveik visiškai pašalintas, su minimaliu poveikiu aplinkai ir be ilgalaikių radioaktyvių atliekų problemos.
-->

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commons|ITER}}
* [http://www.iter.org/ ITER puslapis] {{en-icon}}
* [http://science.howstuffworks.com/fusion-reactor.htm Sąlajos reaktoriaus veikimo principų paaiškinimas] {{en-icon}}

{{verta}}

[[Kategorija:Branduolinė energija]]