Peržiūrėti šaltinį Nemezidė (žvaigždė)

[[File:Extinction intensity.svg|thumb|300px|Jūroje gyvenančių rūšių išnykimas (santykiniais vienetais, horizontali laiko skalė - milijonai metų).]]
'''Nemezidė''' – hipotetinė [[žvaigždė]] – [[Saulė]]s palydovė, greičiausiai [[rudoji nykštukė|rudoji]] arba [[raudonoji nykštukė]]<ref name=Leader>Leader-Post, [http://news.google.com/newspapers?id=yL9VAAAAIBAJ&sjid=SUANAAAAIBAJ&pg=3691,1342332&dq=nemesis+red+dwarf&hl=en „Scientists claim killer star exists“], 22 Feb 1984, Page B6, Associated Press</ref>. Nemezidės hipotezė buvo pasiūlyta siekiant paaiškinti paleontologinius duomenis apie periodiškai išnykstančias rūšis, įskaitant [[Dinozauras|dinozaurus]]<ref name=Raup1984>{{cite journal |author=Raup, D.M. |author2=Sepkoski, J.J. |date=1 February 1984 |title=Periodicity of Extinctions in the Geologic Past |journal=Proceedings of the National Academy of Sciences |volume=81 |issue=3 |pages=801–805 |doi=10.1073/pnas.81.3.801 |url=http://www.pnas.org/cgi/reprint/81/3/801.pdf |access-date=30 April 2007 |pmid=6583680 |pmc=344925 |bibcode=1984PNAS...81..801R |archive-date=2007-10-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20071001030102/http://www.pnas.org/cgi/reprint/81/3/801.pdf |url-status=dead}}</ref>. Ji taip pat paaiškintų sunkiai suprantamą [[Sedna|Sednos]] orbitą. Jei egzistuotų, Nemezidė turėtų būti apie 44 <math>M_J</math> žvaigždė, skriejanti apie 1,5 šviesmečio (95 000 [[Astronominis vienetas|AV]]) atstumu nuo Saulės, jos [[orbita]] dėl kitų žvaigždžių įtakos gali nebūti visiškai stabili<ref name="mullen2010">{{cite web |date=2010-03-11 |title=Getting WISE About Nemesis |publisher=Astrobiology Magazine (Cosmic Evolution) |author=Leslie Mullen |url=http://www.astrobio.net/exclusive/3427/getting-wise-about-nemesis |access-date=2010-05-15}}</ref>. Ši sena hipotezė šiuo metu nėra populiari, galimi alternatyvūs paaiškinimai.<ref name="Morrison">{{cite web |date=2011 m. rugpjūčio 2 d. |title=Scientists today no longer think an object like Nemesis could exist |publisher=NASA Ask An Astrobiologist |author=David Morrison |url=http://astrobiology.nasa.gov/ask-an-astrobiologist/question/?id=16790 |access-date=2011-10-22 |archive-date=2011-09-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110909143324/http://astrobiology.nasa.gov/ask-an-astrobiologist/question/?id=16790 |url-status=dead}}</ref> Mitologijoje [[Nemezidė]] yra griežto teisingumo, pražuvimo deivė.

== Periodiškai išnykstančios rūšys ==
[[Paleontologija|Paleontologai]] mano, jog maždaug kas 26 milijonai metų masiškai išnyksta įvairios iki tol klestėjusios gyvūnų ir augalų rūšys.<ref name=Raup1984/> Šis periodiškumas trunka jau 500 milijonus metų, kurių metu stebėta 12 tokių įvykių. Vienas galimų paaiškinimų būtų, jog tuo metu su Žeme susiduria daug Nemezidę lydinčių [[kometa|kometų]], kurios sutrikdo klimatą. 2011 metais atlikta senų meteoritinių [[krateris|kraterių]] amžiaus analizė pradžioje parodė, jog tie krateriai atsiranda periodiškai, nors šiuo metu jau teigiama, jog tai buvo statistinis [[artefaktas (klaida)|artefaktas]]<ref name="Myth2011">{{cite web |date=2011 m. rugpjūčio 1 d. |title=Nemesis is a myth |publisher=Max Planck |url=http://www.mpg.de/4372308/nemsis_myth?filter_order=L |access-date=2011-10-07}}</ref>. Ne visi paleontologai mano, jog rūšys iš tiesų išnyksta periodiškai. Tačiau 2010 metais atlikus detalią visų dabar turimų paleontologinių duomenų analizę, paaiškėjo jog periodiškas rūšių išnykimas kas maždaug 26 mln. m. visgi statistiškai gana patikimas, ir tie išnykimai kartojasi jau mažiausiai 500 mln. metų.<ref name="melott">{{cite journal |author=Melott, A.L. |author2=Bambach, R.K. |date=2010 |title=Nemesis Reconsidered |journal=Monthly Notices of the Royal Astronomical Society Letters |volume=407 |pages=L99-L102 |arxiv=1007.0437 |doi=10.1111/j.1745-3933.2010.00913.x |bibcode=2010MNRAS.407L..99M}}</ref> Toks stabilus išnykimo periodas irgi prieštarauja Nemezidės hipotezei: šios žvaigždės orbita neturėtų būti labai stabili.

== Sedna ==
[[Sedna]] yra tolimas, labai ištęsta orbita skriejantis [[planetoidas]]. Nėra aiški šios orbitos kilmė: susiformuoti ten kur yra Sedna negalėjo (formuojantis būtina apskritimui artima orbita, antraip skirtingos masės dalelės viena nuo kitos atitolsta), būti išstumta iš [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] irgi negalėjo, nes net ir [[perihelis|perihelyje]] praskrenda per toli, kad kada būtų galėjusi saveikauti su planetomis.<ref name=fussman>{{cite web |title=The Man Who Finds Planets |author=Cal Fussman |work=Discover |url=http://discovermagazine.com/2006/may/cover |year=2006 |access-date=2010-05-22}}</ref> Vienas iš galimų tokios orbitos paaiškinimų būtų sąveika su Nemezide.

== Ilgaperiodžių kometų atvykimo taškai ==
Dauguma astronomų mano, jog ilgo periodo (tūkstančių metų ir daugiau) kometos vienoda tikimybe atvyksta iš bet kurio dangaus sferos taško (trimačio kampo). Jos atvyksta iš sferos pavidalo mūsų sistemą gaubiančio [[Orto debesis|Orto debesies]]. Susisteminus žinomus kometų duomenis, 2002 m. buvo pradėta įtarti<ref name=Matese2002>{{Cite web |title=Continuing Evidence of an Impulsive Component of Oort Cloud Cometary Flux |first1=John J. |last1=Matese |first2=Jack J. |last2=Lissauer |work=[[University of Louisiana at Lafayette]], and [[NASA]] [[Ames Research Center]] |url=http://www.ucs.louisiana.edu/~jjm9638/acm2002/acm2002_05_06.pdf |date=2002 m. gegužės 6 d. |access-date=2008-03-21}}</ref>, jog kometos visgi nepasiskirstę aplink Saulę tolygiai, o linkę atvykti iš tam tikros plokštumos, vis tik nesutampios su Saulės sistemos plokštuma. Sutelkti kometas į tokiu kampu į planetų plokštumą pasvirusį diską galėtų toli Orto debesyje esantis masyvus dangaus kūnas, galbūt, rudoji nykštukė.

Kitų astronomų nuomone, šie rezultatai statistiškai nepatikimi ir atlikto darbo apimtis per maža<ref name="BadAstronomy">{{Cite news |last=Plait |first=Phil |title=No, there’s no proof of a giant planet in the outer Solar System |newspaper=Discovery Magazine |date=February 14, 2011 |url=http://blogs.discovermagazine.com/badastronomy/2011/02/14/no-theres-no-proof-of-a-giant-planet-in-the-outer-solar-system/#more-28256 |access-date=February 15, 2011 |archive-date=2016-04-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160416222414/http://blogs.discovermagazine.com/badastronomy/2011/02/14/no-theres-no-proof-of-a-giant-planet-in-the-outer-solar-system/#more-28256 |url-status=dead}}</ref>.

[[Vaizdas:Kuiper oort-en.svg|thumb|upright=1.3|Orto debesis su pavaizduotais Tychės ar Nemezidės sukeltais nukrypimais nuo tolygaus pasiskirstymo (parodytas santykinis [[Kuperios žiedas|Kuperio žiedo]] ir planetų orbitų dydis)|]]

== Koiperio skardis ==
[[File:Kuiper_belt_plot_objects_of_outer_solar_system.png|thumb|left|Žinomi Koiperio žiedo objektai (mėlyni). X,Y ašys - [[astronominis vienetas|astronominiai vienetai]] (Saulė centre). Ties maždaug 55 astronominių vienetų riba matyti žiedo kraštas ar galbūt plataus tarpo pradžia.]]
Teoriškai buvo spėjama jog [[Koiperio žiedas]] turėtų būti gana platus. Maždaug už 55 astronominių vienetų nuo Saulės buvo tikimąsi rasti ypač daug asteroidų, nes ten jų orbitos būtų stabilios (5:2 rezonansas su Neptūno orbita).<ref name="trojan">{{cite journal |author=Chiang |title=Resonance Occupation in the Kuiper Belt: Case Examples of the 5:2 and Trojan Resonances |url=https://archive.org/details/sim_astronomical-journal_2003-07_126_1/page/430 |journal=The [[Astronomical Journal]] |volume=126 |issue=1 |pages=430–443 |date=2003 |doi=10.1086/375207 |last2=Jordan |first2=A. B. |last3=Millis |first3=R. L. |last4=Buie |first4=M. W. |last5=Wasserman |first5=L. H. |last6=Elliot |first6=J. L. |last7=Kern |first7=S. D. |last8=Trilling |first8=D. E. |last9=Meech |first9=K. J. |bibcode=2003AJ....126..430C |arxiv=astro-ph/0301458 |display-authors=1}}</ref> Tačiau kaip tik ties šia riba jų ima pasitaikyti vis rečiau. Vienas galimų paaiškinimų - asteroidus išsklaido periodiškai ten praskrendantis masyvus dangaus kūnas (šiuo atveju tam pakaktų Marso ar Žemės dydžio planetos).<ref>{{cite web |title=The mystery of Planet X |date=2008 |author=Govert Schilling |work=New Scientist |url=http://space.newscientist.com/article/mg19726381.600-the-mystery-of-planet-x.html |access-date=February 8, 2008 |archive-date=2008-02-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080214225741/http://space.newscientist.com/article/mg19726381.600-the-mystery-of-planet-x.html |url-status=dead}}</ref>

== Tychė ==
Sednos orbitai ir ilgaperiodžių kometų atvykimo taškams paaiškinti žvaigždė nebūtina, pakanka giliai Orto debesyje esančios didelės planetos, kuriai pasiūlytas [[Tychė (planeta)|Tychės]] (sėkmės deivė) vardas.<ref name=Independent>{{Cite news |last=Rodgers |first=Paul |title=Up telescope! Search begins for giant new planet |newspaper=[[The Independent]] |date=February 13, 2011 |url=http://www.independent.co.uk/news/science/up-telescope-search-begins-for-giant-new-planet-2213119.html |access-date=February 14, 2011 |archive-date=2011-12-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20111210081110/http://www.independent.co.uk/news/science/up-telescope-search-begins-for-giant-new-planet-2213119.html |url-status=dead}}</ref> Tokia planeta turėtų skrieti „tik“ už maždaug ketvirčio šviesmečio (15,000 AV) bet irgi būtų apie penkis kartus masyvesnė už Jupiterį. Neaiškinant periodiško rūšių išnykimo, orbitos periodas galėtų būti trumpesnis (1,8 mln. m). Tačiau Tychės orbitos plokštuma nesutaptų su kitų planetų orbitos plokštuma, jos masė ir atstumas planetai būtų gana neįpasti, todėl greičiausiai ir susiformavimo istorija turėtų būti ne tokia kaip kitų planetų. Tychės paieškos kol kas taip pat nesėkmingos.

== Tiesioginiai stebėjimai ==
Šiuolaikiniai astronominiai prietaisai aptinka rudąsias nykštukes 10 šviesmečių atstumu nuo Saulės. Jei egzistuotų Nemezidė, ji neabejotinai būtų nustatyta. Dabartiniai infraraudonosios šviesos teleskopai matytų tokį objektą net jei toji žvaigždė jau būtų užgesusi ir beveik visiškai atšalusi (150 °K - apie -123 °C).<ref name="browndwarf">{{cite web |title=Science: Brown Dwarfs |publisher=WISE/NASA |url=http://wise.ssl.berkeley.edu/science_browndwarfs.html |access-date=2007-12-28}}</ref>

2011 m. buvo žinoma apie 1500 tokių žvaigždžių, bet nė viena nepriklausė Saulės sistemai.<ref name="mullen2010"/> Nemezidės hipotezės šalininkai teigia, jog Nemezidė dangumi slenka pernelyg lėtai, jog ją būtų lengva pastebėti, net jei pati žvaigždė seniai žinoma ir įtraukta į katalogus. 1997–2001 m. vykęs [[2MASS]] paieškų projektas, kurio vienas tikslų buvo arti esančių mažos masės žvaigždžių paieška, Nemezidės neaptiko. Dėl nepavykusių astronominių paieškų šiuo metu didžioji mokslininkų dalis mano, jog Nemezidė neegzistuoja.

== Nuorodos ==
<references/>

[[Kategorija:Astronomija]]