Peržiūrėti šaltinį Saulė

{{otheruses}}
{|  class="toccolours" align="right" cellspacing="0" style="width: 280px; border-style: 1px solid #999999; margin-left:1em; font-size: 92%"
! colspan="4" style="background-color: #FFFFC0; font-size: 110%" | <center>'''Saulė'''</center>
|-----
! colspan="3" | [[Vaizdas:Christmas_Eve_Sun_(31460091150).png|280px|Saulė – [[geltonoji nykštukė]] žvaigždė]]
|-----
! colspan="3" style="background-color: #FFFFC0;"| <center>Fizinės charakteristikos</center>
|-----
| VALIGN="top" | '''Pusiaujo skersmuo'''
| colspan="2" | 1 392 530 km<br />
(109,16 Žemės <br />pusiaujo skersmens)
|-----
| '''Ašigalinis skersmuo'''
| colspan="2" | 1 392 386 km
|-----
| rowspan="2" | '''Matomasis kampinis skersmuo'''
| <center><small>perigėjuje</small></center> || 0,542
|-----
| <center><small>apogėjuje</small></center> || 0,524
|-----
| '''Paplokštumas'''
| colspan="2" | 0,00010
|-----
| '''Masė'''
| colspan="2" | 1,9891·10<SUP>30</SUP> kg<br />(332 959,5 Žemės masės)
|-----
| '''Vidutinis tankis'''
| colspan="2" | 1,41 g/cm³
|-----
| '''[[Laisvojo kritimo pagreitis]]<br />(prie paviršiaus)'''
| colspan="2" | 273,98 m/s²
|-----
| '''[[Antrasis kosminis greitis|Pabėgimo (II kosminis) greitis]]'''
| colspan="2" | 617,7 km/s
|-----
! colspan="3" style="background-color: #FFFFC0;"| <center>Orbitos charakteristikos</center>
|-----
| rowspan="2" | '''Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas'''
| <center><small>pusiaujyje</small></center> || 25 d.
|-----
| <center><small>ašigalinėse srityse</small></center> || 30 d.
|-----
| '''Pusiaujo plokštumos posvyris<br />į ekliptikos plokštumą'''
| colspan="2" | 7,25°
|-----
| '''Paviršiaus efektinė<br />temperatūra'''
| colspan="2" |5772 K
|-----
| '''Regimasis vizualinis ryškis'''
| colspan="2" | -26,7
|-----
| '''Absoliutinis vizualinis ryškis'''
| colspan="2" | 4,79
|-----
| '''[[Šviesis]] (spinduliavimo galia)'''
| colspan="2" | 3,828·10<SUP>26</SUP> W
|-----
| '''Skriejimo aplink Galaktikos<br />centrą periodas'''
| colspan="2" | 230 mln. m.
|-----
| '''Skriejimo aplink Galaktikos<br />centrą greitis'''
| colspan="2" | 220 km/s
|-----
| rowspan="3" | '''Nuotolis nuo Žemės''' || <center><small>vidutinis</small></center>
| 149,6 mln. km
|-----
| <center><small>didžiausias</small></center> || 152,1 mln. km
|-----
| <center><small>mažiausias</small></center> || 147,1 mln. km
|}
'''Saulė''' (simbolis: [[file:Sun symbol (bold).svg|16px|☉]]) – artimiausia [[Žemė|Žemei]] [[Pagrindinė seka|pagrindinės sekos]] [[geltonoji nykštukė]] [[žvaigždė]], ryškiausias mūsų dangaus objektas.<ref>{{VLE|XXI|193-197||[[Jokūbas Sūdžius]]. Saulė}}</ref> Žemė ir kitos [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] [[Planeta|planetos]], tiek sudarytos iš kietos medžiagos, tiek dujų milžinai skrieja aplink Saulę. Kiti kūnai, skriejantys aplink Saulę dėl jos gravitacinės traukos, yra [[Asteroidas|asteroidai]], [[Kometa|kometos ir kometoidai]], [[transneptūniniai objektai]] ir dulkės.

Išskyrus nedideles išimtis ([[branduolinė energija]]), Saulė yra vienintelis energijos šaltinis Žemei, ir beveik visos [[gyvybė]]s rūšys priklauso nuo [[fotosintezė]]s, kuri galima tik dėl Saulės spinduliuojamos energijos. Saulė kiekvieną sekundę nuolat išspinduliuoja 400 [[Septilijonas|septilijonų]] [[Džaulis|džaulių]] [[Energija|energijos]], todėl Žemėje ir yra įmanoma tokia gyvybė, kokią mes pažįstame.<ref name="Starts With A Bang podcast #89">bigthink.com / [https://bigthink.com/starts-with-a-bang/active-threat-sun/ Starts With A Bang podcast #89 – The active threat of the Sun] | January 14, 2023</ref> Bet Žemę pasiekia apie 47 % Saulės energijos, kadangi 19 % sulaiko planetos [[atmosfera]], o 34 % grįžta atgal į kosmosą.

[[Vaizdas:Sun_poster.svg|thumb|280px|right|'''Saulės sandara''': Core (''[[Žvaigždės branduolys|branduolys]]''), Radiative zone (''[[spindulinė zona]]''), Tachocline (''[[tachoklinas]]''), Convective zone (''[[konvekcinė zona]]''), Photosphere (''[[fotosfera]]''), Sunspot (''[[Saulės dėmė]]s''), Granule (''[[granulės (žvaigždė)|granulės]]''), Penumbra (''[[spikulės (žvaigždė)|spikulės]]''), Chromosphere (''[[chromosfera]]''), Prominence (''[[Protuberantas]]''), Flare (''[[Saulės žybsnis]]''), Corona (''[[Saulės vainikas]]''), Solar wind (''[[Saulės vėjas]]'')]]
[[Vaizdas:Planets_and_sun_size_comparison.jpg|thumb|280px|right|Saulės ir [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] planetų dydžio palyginimai]]
[[Vaizdas:Sun_red_giant.svg|thumb|280px|right|Paveiksliuke pavaizduota Saulės dabartinė evoliucijos stadija ir jos palyginimas kaip ji atrodys ateityje po 5 milijardų metų, išsiplėtusi į [[Raudonoji milžinė|raudonąją milžinę]]]]

== Fizinės ir kitos charakteristikos ==
Saulė yra G2 spektrinės klasės [[Pagrindinė seka|pagrindinės sekos]] žvaigždė. G2 spektrinė klasė yra [[geltonoji nykštukė|geltonųjų nykštukių]] tipas, o tai reiškia, kad ji yra mažesnė ir už vidutines žvaigždes, ir net šimtus kartų mažesnė už [[žydroji milžinė|žydrąsias]] ar [[raudonoji milžinė|raudonąsias milžines]]. Tokio tipo žvaigždžių gyvavimo ciklas yra apie 10 milijardų metų, o Saulei šiuo metu yra apie 4,57 mlrd.<ref name="Bonanno">{{cite journal|last=Bonanno|first=A.|author2=Schlattl, H.; Patern, L.|year= 2002|url=http://arxiv.org/PS_cache/astro-ph/pdf/0204/0204331.pdf|title=The age of the Sun and the relativistic corrections in the EOS|journal=Astronomy and Astrophysics|volume=390|pages=1115-1118}}</ref> metų.

Saulė maždaug 220 km/s greičiu skrieja aplink mūsų ([[Paukščių Takas|Paukščių Tako]]) [[Galaktika|galaktikos]] centrą, nuo kurio nutolusi maždaug 28 000 [[Šviesmetis|šm]].

Saulė – nevienalytis karštos [[plazma|plazmos]] rutulys, kurį sudaro šios dalys:
* šerdis (seniau vadinta branduoliu) – 0,35 <math>R_\odot</math>, kurios tankis yra 1,5 x 10<sup>5</sup> kg/m³ vyksta [[Protonų ciklas|protonų ciklo]] termobranduolinės reakcijos, kurios [[vandenilis|vandenilį]] paverčia heliu. 3,8 × 10<sup>38</sup> protonų (vandenilio branduolių) arba 600 milijonų tonų vandenilio<ref name="Rigden2003">{{citation|author=John S. Rigden|title=Hydrogen: The Essential Element|url=http://books.google.com/books?id=FhFxn_lUvz0C|year=|publisher=Harvard University Press|isbn=978-0-674-01252-3|page=10}}</ref> yra paverčiami [[Helis|heliu]] kiekvieną sekundę. Ši reakcija išskiria energiją, kuri Saulės paviršių palieka elektromagnetinio spinduliavimo ir [[neutrinas|neutrinų]] forma;
* spinduliavimo sluoksnis – 0,5 <math>R_\odot</math>, kur energija perduodama spinduliavimo būdu;
* išorinis sluoksnis – 0,15 <math>R_\odot</math>, kur energija perduodama [[konvekcija|konvekcijos]] būdu – dėl to Saulės paviršius atrodo nusėtas įvairaus dydžio granulėmis.

<math>\odot</math> – tai simbolinis Saulės žymėjimas, <math>R_\odot</math> reiškia Saulės spindulį.

Viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas [[Saulės vainikas|Saulės vainiku]], kuriame galima stebėti įdomius reiškinius – [[Saulės dėmė|Saulės dėmes]], [[Chromosferinis žybsnis|chromosferinius žybsnius]], [[Protuberantas|protuberantus]], [[Saulės fakelas|Saulės fakelus]] ir su jais susijusius [[Chromosfera|chromosferos]] darinius [[Flokulas|flokulus]].

Spinduliavimo metu Saulė netenka ~4,5 mln. tonų per 1 s, maždaug tiek pat prarandama ir dėl [[Saulės vėjas|Saulės vėjo]] veiklos (žr. taip pat [[Saulės spinduliuotė]]).

Nuo Saulės sklindanti šviesa [[Žemė|Žemę]] pasiekia per 8,3 min.

=== Temperatūra ===
Žemiausiame [[Saulės atmosfera|Saulės atmosferos]] sluoksnyje – [[Chromosfera|chromosferoje]] temperatūra įkaista iki 20 255,3 [[Kelvinas|kelvinų]] arba 19 982,2 [[Celsijus|celsijaus]], virš jo esančiame pereinamajame sluoksnyje temperatūra dar labiau pakyla nuo 23 588,7 [[Kelvinas|K]] arba 23 315,5 [[Celsijus|°C]] ir iki 278 033,1 [[Kelvinas|K]] arba 277 760 [[Celsijus|°C]]. [[Saulės vainikas|Saulės vainikas]] karščiausia Saulės atmosferos dalis, kurio temperatūra įkaitusi iki 1 111 366,4 [[Kelvinas|K]] arba 1 111 093,3 [[Celsijus|°C]].

Saulės paviršiaus arba [[Fotosfera|fotosferos]] temperatūra lyginant su branduoliu ir atmosfera yra žemiausia – 5 810,9 [[Kelvinas|K]] arba 5 537,7 [[Celsijus|°C]].

Vidutinė [[Žvaigždės branduolys|Saulės branduolio]] temperatūra apie 15 000 255,3 [[Kelvinas|K]] arba 14 999 982,2 [[Celsijus|°C]], o maksimali 16 666 922,0 [[Kelvinas|K]] arba 16 666 648,8 [[Celsijus|°C]]<ref>nasa.gov / [https://www.jpl.nasa.gov/nmp/st5/SCIENCE/sun.html The Sun’s Layers and Temperatures]</ref>.

== Saulės judėjimas žiūrint iš Žemės ==
Nors [[Žemė]] skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno [[Žvaigždynas|žvaigždyno]] į kitą ir taip per metus apeina 13 žvaigždynų ([[Žuvys (žvaigždynas)|Žuvys]], [[Avinas (žvaigždynas)|Avinas]], [[Tauras (žvaigždynas)|Tauras]], [[Dvyniai (žvaigždynas)|Dvyniai]], [[Vėžys (žvaigždynas)|Vėžys]], [[Liūtas (žvaigždynas)|Liūtas]], [[Mergelė]], [[Svarstyklės (žvaigždynas)|Svarstyklės]], [[Skorpionas (žvaigždynas)|Skorpionas]], [[Gyvatnešis]], [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulys]], [[Ožiaragis]], [[Vandenis]]), iš kurių 12 vadinami [[Zodiakas|Zodiako]] žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas). Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas [[ekliptika]]. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario [[Lygiadienis|lygiadienio]] taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) – kai Saulė patenka į tuos taškus, dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui, visur Žemėje.

Dėl Žemės susiplojimo svyruoja jos sukimosi ašis – du jos sankirtos su [[dangaus sfera]] taškai ([[dangaus poliai|dangaus poliai]]) keliauja dangaus skliautu, vienas, matomas [[Šiaurės pusrutulis|Šiaurės pusrutulyje]] – prieš laikrodžio rodyklę, kitas, matomas [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]] – pagal laikrodžio rodyklę, ir per 26000 metų kiekvienas iš jų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą su centru [[ekliptikos polius|ekliptikos poliuje]], kuris yra [[Slibinas (žvaigždynas)|Slibino žvaigždyne]] ir [[Aukso Žuvis|Aukso Žuvies žvaigždyne]] atitinkamai. Šis svyravimas vadinamas [[precesija (astronomija)|precesija]]. Dėl šio reiškinio nuolat reikia patikslinti [[Žvaigždė|žvaigždžių]] koordinates, kinta ekliptika.

Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai – Saulė, [[Mėnulis]] ir Žemė, – išsirikiuoja vienoje linijoje. Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimu]]. Mėnulis uždengia Saulės diską, o tuo metu Žemė patenka į Mėnulio šešėlį. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai: daliniai arba visiški.

== Saulė kultūros istorijoje ==

Kadangi nuo Saulės priklauso visa Žemės gyvybė, nuo seno žmonija teikė jai ypatingą reikšmę. Daugelis ankstyvųjų kultūrų Saulę garbino kaip dievybę. Reguliarus kasdienis ir kasmetinis Saulės sugrįžimas buvo laukiamas su baime arba bandomas užsitikrinti įvairiais kultiniais ir [[Magija|maginiais]] ritualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai.

== Literatūra ==
* A. Ažusienis, A. Pučinskas, V. Straižys Astronomija, Vilnius, 2003, 608 p., ISBN 9986-435-10-2

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* scientificamerican.com / [https://www.scientificamerican.com/article/i-read-that-the-suns-surf/ I read that the sun’s surface temperature is about 6,000 degrees Celsius but that the corona--the sun’s atmosphere--is much hotter, millions of degrees. How does all that energy get into the corona without heating up the surface?] | October 21, 1999 (''astronomų paaiškinimas, kodėl Saulės vainikas gerokai daugiau įkaitęs, nei jos paviršius'')
* [http://www.astronet.ru/db/msg/1179694/index.html Astronet.ru straipsnis] ([[rusų kalba|rus.]])
* [http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Saul%C4%97 Astronomijos enciklopedinis žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151009014626/http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Saul%C4%97 |date=2015-10-09 }}

{{žvaigždė-stub}}

{{Commonscat|Sun}}
{{vikižodynas|saulė|no=t}}
{{Vikicitatos}}
{{Saulės sistema}}
{{Saulė}}

[[Kategorija:Saulė| ]]
[[Kategorija:Žvaigždės]]