Peržiūrėti šaltinį Slėgis

[[Vaizdas:Tire pressure gauge.jpg|miniatiūra|Matuoklis matuojantis padangos slėgį]]
'''Slėgis''' – fizikinis dydis, [[jėga|jėgos]] veikimas į plotą. Kiekybiškai jis apibūdinamas kaip jėga, statmenai veikianti ploto vienetą:

: <math> p = \frac{F}{S} </math>

* p – slėgis;
* F – jėga (tiksliau, jėgos projekcija, lygiagreti ploto normalei);
* S – veikimo plotas.

Slėgio matavimo prietaisas vadinamas '''[[manometras|manometru]]'''.
[[Fizika|Fizikoje]] slėgis svarbus nagrinėjant procesus dujose, skysčiuose, atmosferos fizikoje ([[atmosferos slėgis]]), [[medicina|medicinoje]], [[biologija|biologijoje]] – [[kraujospūdis]].

== Dujų slėgis ==
Slėgį [[dujos]]e lemia molekulių keitimasis impulsais dėl šiluminio judėjimo: šiuo atveju jėga susidaro dėl molekulių smūgių į indo sieneles. [[Idealios dujos|Idealioms dujoms]] galioja '''Klapeirono lygtis''':
<math> \frac{pV}{T} =const </math>
Ši lygtis buvo sudaryta sujungus tris izoprocesų dėsnius:
* '''[[Boilio-Marioto dėsnis]]''': <math> pV =const \,</math>, kai T=const ([[izoterminis procesas]]).
* '''[[Šarlio dėsnis]]''': <math>  \frac{p}{T}=const </math>, kai V=const ([[izochorinis procesas]]).
* '''[[Gei-Liusako dėsnis]]''': <math>  \frac{V}{T}=const </math>, kai p=const ([[izobarinis procesas]]).
Visi minėti dėsniai galioja, kai dujų kiekis (masė) nekinta.

Bendru atveju galioja '''Mendelejevo-Klapeirono lygtis''': <math>pV=\frac{m}{M} RT</math>


Realioms dujoms apytikriai tinka '''Van der Valso dėsnis''':
<math>\left(p+\frac{a}{V_m^2}\right)\left(V_m-b\right)= RT</math>

'''Žymėjimas:'''
* p – [[slėgis]]
* V – [[tūris]]
* T – absoliutinė [[temperatūra]] (Kelvino skalė)
* R – universalioji dujų [[Dujų konstanta|konstanta]] = 8,31 <math>\frac{J}{K mol}</math>
* M – [[molinė masė]]
* m – [[masė]]
* V<sub>m</sub> – molinis tūris
* a ir b – konstantos, priklausančios nuo dujų

== Hidrostatinis slėgis ==
Tai yra [[skystis|skysčio]] stulpelio, kurio aukštis h, slėgis.
: <math>p = {\rho}{g}{h} \,</math>
* p – slėgis
* ρ – skysčio ar dujų [[tankis]]
* g – laisvojo kritimo pagreitis (9,8 m/s²)

Skysčiams ir dujoms galioja '''Paskalio dėsnis''' – „skysčiai ir dujos išorinį slėgį perduoda visomis kryptimis vienodai.“

== Matavimo vienetai ==
SI sistemoje pagrindinis slėgio matavimo vienetas yra [[Paskalis (matavimo vienetas)|paskalis]] (Pa) – vienas paskalis yra slėgis, kai vieno [[Niutonas|niutono]] jėga statmenai veikia į 1 kvadratinio metro plotą:

: <math> 1 Pa=1 \frac {N}{m^2}</math>

Nesisteminiai vienetai <ref>http://mokslasplius.lt/eksperimentai/6-kiti-matavimo-vienetai {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120203065105/http://mokslasplius.lt/eksperimentai/6-kiti-matavimo-vienetai |date=2012-02-03 }}</ref>, naudojami slėgiui matuoti:
* '''[[Baras (slėgis)|Baras]]''' (1 bar = 10<sup>5</sup> Pa)
* '''Techninė atmosfera''' – (1 at = 1 kg/cm² = 98 066 Pa)
* '''Standartinė atmosfera''', arba '''atmosfera''' – (1 atm = 101 325 Pa) (standartinis atmosferos slėgis)
* '''Gyvsidabrio stulpelio milimetras''' arba '''toras''' – (1 mm Hg = 133,322 Pa)

== Poveikis žmogui ==

Didžiausią įtaką slėgis daro nardytojams, alpinistams ir pilotams. Pavyzdžiui, esant giliuose vandenyse žmogus negali greitai iškilti į paviršių, dekompresija būna lėta, nes jo kraujyje ištirpęs papildomas [[Azotas|azoto]] kiekis gali užvirti ir iššaukti [[aeroembolizmas|aeroembolizmą]] ir [[kesoninė liga|kesoninę ligą]].<ref>KOPUSTINSKAS Audris, KOPUSTINSKIENĖ Gindra. ''Biofizika.'' Kaunas: Technologija, 2009, 142 p. ISBN 978-9955-25-713-4.</ref>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Fizikiniai dydžiai]]