Peržiūrėti šaltinį Styga (geometrija)

[[Vaizdas:Chord_in_mathematics.svg|dešinėje|miniatiūra|227x227px|Raudona spalva pažymėta atkarpa ''BX'', jungianti apskritimo taškus X ir B, yra styga. Atkarpa, jungianti taškus A ir B, taip pat yra styga, bet kadangi ji eina per vidurio tašką, ji vadinama skersmeniu.]]
'''Styga''' – [[tiesė]]s atkarpa, kuri jungia du [[kreivė]]s (paviršiaus) taškus, nekirsdama tos kreivės ([[Paviršius|paviršiaus]]) (pvz., [[Apskritimas|apskritimo]] styga, [[Elipsoidas|elipsoido]] styga).<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/styga-2/ ''Styga'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-02-07.</ref> Kuo styga yra arčiau apskritimo centro, tuo ji ilgesnė. Styga, einanti per apskritimo centrą, vadinama [[Skersmuo|apskritimo skersmeniu]].

<math>BX=2(\sin\frac{\alpha}{2} \cdot R)</math>, kur R – [[Apskritimo spindulys|spindulys]] (MB); <math>\alpha</math> – lanko kampas.

'''Apskritimo stygos ir skersmens savybė''': [[Skersmuo|apskritimo skersmuo]], statmenas stygai, dalina ją pusiau.<ref name="Pekarskas 2004 p. ">{{cite book | last=Pekarskas | first=Vidmantas | title=Matematika. Kurso kartojimo medžiaga | publication-place=Kaunas | date=2004 | isbn=5-430-03932-2 | language=lt | page=281}}</ref>

Jeigu dvi apskritimo stygos susikerta, tai vienos stygų atkarpų ilgių sandauga yra lygi kitos stygos atkarpos ilgių sandaugai.<ref>Valentinas Matiuchinas. Matematika. Teorija. Praktika. – Tiklis:, 2008. – 39 p. ISBN 978-9955-672-08-1</ref>

== Taip pat skaitykite ==
* [[Apskritimo lankas]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Geometrija]]