Peržiūrėti šaltinį Vandenilis

{{Cheminis_elementas|žymėjimas=H|Vandenilis (H)<!-- Pavadinimas -->|[[Dujos]] <!-- Grupė, kuriai priskiriamas elementas -->|1<!--Atominis numeris-->|Bespalvės dujos<!-- Išvaizda, pora žodžių-->|1,00794<!-- Atominė masė (u.m)-->|79<!-- Atomo spindulys (pm)-->|1311,3<!-- Pirmo elektrono praradimo energija (kJ/mol)-->|1s&sup1;<!-- Elektronų konfigūracija-->|32<!-- Kovalentinis spindulys (pm)-->|54 (-1e)<!-- Jono spindulys(pm)-->|2,20<!-- elektroneigiamumas pagal Paulingą-->|N/A<!--Elektrodo potencialas-->|+1, -1<!-- Oksidacijos laipsniai-->|0,0000898<!-- Tankis (g/cm&sup3;) -->|14,767<!-- Savitoji šiluma (@20 °C J/g mol)-->|0,1815<!-- Šiluminis laidumas (@25 °C W/m K)-->|14,01<!-- Lydymosi temperatūra (K)-->|0,117<!-- Lydymosi šiluma (kJ/mol)-->|20,28<!-- Virimo temperatūra (K)-->|0,904<!-- Garavimo šiluma (kJ/mol)-->|14,1<!-- Molinis tūris (cm&sup3;/mol)-->|heksagoninė<!-- Kristalinė gardelė -->|3,750<!-- Gardelės periodas (Å)-->}}
[[File:19. Експлозија на смеса од водород и воздух.webm|thumb|right|280px|]]
'''Vandenilis''' ({{la|hydrogenium}}) – cheminis [[cheminis elementas|elementas]] [[periodinė elementų lentelė|periodinėje elementų lentelėje]], žymimas '''H'''. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas [[Visata|visatoje]]. Normaliomis sąlygomis tai bespalvės, bekvapės, itin degios dviatomės [[dujos]].

Vandenilis – sudedamoji [[Vanduo|vandens]] dalis, vandenilio yra kiekvienoje organinėje medžiagoje ir kiekviename organizme. Vandenilis gali reaguoti su dauguma kitų elementų.

Vandenilis yra plačiausiai paplitęs cheminis elementas Visatoje.<ref>{{cite web |last=Palmer |first=David |date=1997-09-13 |url=http://imagine.gsfc.nasa.gov/docs/ask_astro/answers/971113i.html |title=Hydrogen in the Universe |publisher=NASA |access-date=2008-02-05}}</ref> Žvaigždės [[pagrindinė seka|pagrindinėse sekose]] daugiausia sudarytos iš vandenilio, kuris čia randamas [[plazma|plazmos]] pavidalu. Tačiau elementinis vandenilis yra palyginti retas [[Žemė]]je, pvz., vandenyje vandenilio yra 11,1 %, o [[Molis|molyje]] – 1,5 %.<ref>Zita Dzedulionienė. ''Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi.'' Kaunas: Šviesa, 2009, 101 p. ISBN 978-5-430-05433-5.</ref> Pramoniniu būdu šis elementas gaunamas iš [[angliavandenilis|angliavandenilių]], tokių kaip [[metanas]], kurio daug randama [[gamtinės dujos|gamtinėse dujose]] ir [[nafta|naftoje]]. Taip pat vandenilį galima gauti [[elektrolizė|elektrolizuojant]] vandenį, tačiau tokia gavyba kainuoja daug brangiau nei gavimas iš gamtinių dujų.<ref>{{cite web |author=Staff |year=2007 |url=http://www.fsec.ucf.edu/en/consumer/hydrogen/basics/production.htm |title=Hydrogen Basics - Production |publisher=Florida Solar Energy Center |access-date=2008-02-05}}</ref>

== Izotopai ==
{{main|Vandenilio izotopai}}
[[Vaizdas:Hydrogen.svg|thumb|150px|right|Protis, paprasčiausias vandenilio izotopas, turi vieną protoną ir vieną elektroną. Tai bene vienintelis stabilus izotopas, neturintis neutronų.]]
''Vandenilis'' yra vienintelis cheminis elementas, kurio [[Izotopas|izotopai]] turi nuosavus pavadinimus. Gamtoje randami trys izotopai, žymimi <sup>1</sup>H, ²H ir ³H. Kiti labai nepatvarūs branduoliai (nuo <sup>4</sup>H iki <sup>7</sup>H) buvo susintetinti laboratorijoje, bet gamtoje nepastebėti.<ref name="Gurov">{{cite journal |last=Gurov |first=Yu. B. |author2=Aleshkin, D. V.; Behr, M. N.; Lapushkin, S. V.; Morokhov, P. V.; Pechkurov, V. A.; Poroshin, N. O.; Sandukovsky, V. G.; Tel'kushev, M. V.; Chernyshev, B. A.; Tschurenkova, T. D |title=Spectroscopy of superheavy hydrogen isotopes in stopped-pion absorption by nuclei |journal=Physics of Atomic Nuclei |year=2004 |volume=68 |issue=3 |pages=491–97 |doi=10.1134/1.1891200 | issn=1063-7788}}</ref> Deuteris ir tritis naudojami [[branduolinis ginklas|termobranduoliniuose ginkluose]], [[Branduolinis reaktorius|branduoliniuose reaktoriuose]].

=== Protis ===
'''<sup>1</sup>H''' yra labiausiai paplitęs vandenilio [[izotopas]], turintis 1 [[Protonas|protoną]]. Gali būti nagrinėjamas, kaip atskiras [[protonas]], pasigavęs 1 [[Elektronas|elektroną]]. Pročio atominė masė lygi 1.

=== Deuteris ===
'''²H''' – deuterio branduolys susideda iš vieno [[Protonas|protono]] ir vieno [[Neutronas|neutrono]]. Deuterio atominė masė lygi 2. Pavadinimas kilo iš [[graikų kalba|graikų kalbos]]: ''deuteron'' – antrasis (izotopas). Gamtiniame vandenilyje visada yra 0,02 % šio izotopo.

=== Tritis ===
'''³H''' Tričio branduolys susideda iš vieno protono ir dviejų neutronų. Tričio atominė masė lygi 3. Pavadinimas kilo iš graikų kalbos: ''tritos'' – trečiasis (izotopas). Tritis yra [[radioaktyvumas|radioaktyvus]] izotopas, jo [[pusėjimo trukmė]] – 12,32 metai.

[[Saulė]]je (ir kitose [[žvaigždė]]se) vyksta šio nepatvaraus vandenilio izotopo virtimo [[helis|heliu]] (He) [[branduolinė reakcija|branduolinės reakcijos]]. Joms vykstant, išsiskiria nepaprastai daug energijos, šildančios [[Žemė|Žemę]] ir kitas Saulės sistemos [[planeta]]s. Per tokią reakciją iš '''1 g''' vandenilio gaunama tiek energijos, kiek jos susidarytų sudeginus '''20 t''' [[akmens anglis|anglių]]. Žmonijos sukurtų atominių (vandenilinių) bombų veikimas taip pat pagrįstas šiomis tričio savybėmis. Pasaulio mokslininkai tyrinėja, kaip būtų galima valdyti šią reakciją.

== Vandenilio elektrodas ==
Tai [[elektrodas]], kurio [[potencialas]] priklauso nuo vandenilio ir vandenilio [[Jonas (dalelė)|jonų]] koncentracijos. Tokio elektrodo potencials (φ<sub>'''H'''<sup>+</sup></sub>) yra proporcingas vandenilio jonų [[Aktingumas|aktingumo]] (koncentracijos)(''a''<sub>'''H'''<sup>+</sup></sub>) ir vandenilio slėgio (''p''<sub>'''H'''<sub>2</sub></sub>) tirpale logaritmų skirtumui:

<math>\varphi_{\mathbf{H}^+}=\varphi_0 + \frac{RT}{F}\ln\frac{a_{\mathbf{H}^+}}{\sqrt{p_{\mathbf{H}_2}}}</math>

:: čia ''φ<sub>0</sub>'' – vandenilio elektrodo normalusis potencialas (pagal tarptautinį susitarimą ''φ<sub>0</sub>'' = 0), ''R'' – [[universalioji dujų konstanta]], ''T'' – absoliutinė [[temperatūra]], ''F'' – Faradėjaus skaičius.

Vandenilio elektrodą sudaro [[platina|platinos]] juodžiais aptrauktos platinos elektrodas, kurio paviršius prisotintas vandenilio. Pagal vandenilio elektrodą kalibruojami stiklo elektrodai; vandenilio elektrodas naudojamas vandenilio jonų aktingumui nustatyti ir kaip lyginamasis elektrodas.

== Pavadinimo kilmė ==

Vandeniliui jo lotynišką pavadinimą ''Hydrogenium'' davė [[Antuanas Lavuazjė|Antuanas-Loranas de Lavuazjė]], o terminą ''vandenilis'' lietuvių kalboje įvedė [[Jonas Jablonskis]]. Apskritai, daugelyje kalbų šis elementas turi kaip žodžio šaknį [[vanduo|vandenį]] ({{el|hydrogono}} <- ''hydor''; {{de|Wasserstoff}} <- ''Wasser'' ir kt.), kadangi vandenilis, susijungęs su [[deguonis|deguonimi]], sudaro vandenį.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Vandeniliškasis atomas]]
* [[Vandenilio peroksidas]]
* [[Vandenilio cianidas]]
* [[Vandenilio ekonomika]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Vikižodynas|vandenilis}}
{{Commonscat|Hydrogen}}
* [http://www.physics.drexel.edu/~tim/open/hydrofin/ Vandenilio kvantinė mechanika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060612225336/http://www.physics.drexel.edu/~tim/open/hydrofin/ |date=2006-06-12 }}

{{elem-stub}}

[[Kategorija:Cheminiai elementai]]