Visuminė paklausa

Iš testwiki.
16:42, 11 kovo 2013 versija, sukurta imported>Legobot (Bot: Migrating 23 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q1801078 (translate me))
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search

Visuminė paklausa – (Šablonas:Angl) visa paklausa nurodytoje teritorijoje.

Visuminės paklausos apskaičiavimas

Visuminė paklausa susideda iš keturių makroekonominių subjektų:

  • Namų ūkių paklausa – C.
  • Įmonių paklausa – I.
  • Valstybės paklausa – G.
  • Likusio pasaulio paklausa. Lygus skirtumui tarp eksporto ir importo – švarus eksportas (NX).

Tokiu būdu mes apskaičiuosime sumą aukščiau paminėtų rodiklių: AD=C+I+G+NX

Didžiausią paklausos dalį sudaro namų ūkių sektorius, apie 40–50 %.

Neoklasikai ir keinsistai nesutaria kaip formuojasi visuminė paklausa. Pagal neoklasikų teoriją namų ūkių paklausa priklauso nuo bankų palūkanų normų. Keinsistais tvirtina, kad namų ūkių paklausa priklauso nuo suminių pajamų. Ginčai daugiausia kyla dėl supratimo, kaip funkcionuoja rinkos mechanizmas.

Visuminę paklausą lemiantys veiksniai

Visuminę paklausą lemia:

  • Visuomenės turtingumas,
  • Realios palūkanos,
  • Ekonomikos pokyčių laukimas,
  • Infliacija,
  • Valiutos kurso pokyčiai,
  • Valstybės pajamos importuojant kitų valstybių prekes.