Diazoto monoksidas

Šablonas:Infolentelė chembox Diazoto oksidas arba diazoto monoksidas – dujos, sudarytos iš dviejų azoto ir vieno deguonies atomų. Tai bespalvės ir praktiškai bekvapės dujos. Pats azoto oksidas – nedegus. Šios dujos nėra toksiškos, nesukelia alerginių reakcijų, įkvėptos mažomis dozėmis gali sukelti isteriją ar nekontroliuojamą juoko priepuolį, dėl ko dar vadinamos juoko dujomis. Dujos veikia atpalaiduojančiai ir migdančiai, dėl to seniau buvo naudojamos medicinoje kaip anestezijos priemonė. Nuo 1970-ųjų šias dujas imta taikyti pramonėje: aviacijoje ir autotechnikoje.

Gavimas

Diazoto monoksidas yra gaunamas 170–195 °C termiškai skaidant sausąjį amonio nitratą:

$\mathrm{N}{\mathrm{H}}_{\mathrm{4}}\mathrm{N}{\mathrm{O}}_{\mathrm{3}}\mathrm{⟶}{\mathrm{N}}_{\mathrm{2}}\mathrm{O}\mathrm{(}\mathrm{d}\mathrm{)}\mathrm{+}\mathrm{2}{\mathrm{H}}_{\mathrm{2}}\mathrm{O}\mathrm{(}\mathrm{d}\mathrm{)}$

Azoto oksidas variklyje

Į variklį azoto oksidas atneša daugiau deguonies, todėl degalai greičiau dega ir suteikia varikliui didesnę galią. 300° C temperatūtoje, kokia yra cilindre uždegimo metu, diazoto monoksidas skyla į azoto ir deguonies dujas. Tai gerokai padidina slėgį deguonies ir degalų mišinyje virš normalaus slėgio, kuris būdingas Žemės atmosferai. Būtent dėl šios priežasties degalai sudega greičiau. Be to, irimo reakcijos metu išsiskyręs azotas sušvelnina padidėjusį spaudimą cilindre valdydamas degimą: diazoto monoksido savitoji garavimo šiluma sumažina įsiurbimo temperatūrą.