Absoliučiai juodas kūnas

Iš testwiki.
10:36, 29 sausio 2024 versija, sukurta imported>Homobot (Automatizuotas išnašų tvarkymas.)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search
Įvairių temperatūrų absoliučiai juodo kūno spinduliavimo priklausomybė nuo bangos ilgio

Absoliučiai juodas kūnasfizikinė abstrakcija, reiškianti kūną, kuris sugeria visas į jį krentančias elektromagnetines bangas bei bangų neatspindi.[1] Nepaisant to, absoliučiai juodas kūnas gali spinduliuoti elektromagnetines bangas ir turėti savo spalvą. Jo spinduliavimo spektrą apsprendžia vienintelis parametras – temperatūra. Dėl to kartais jį siūloma vadinti idealiuoju spinduoliu.

Terminą „absoliučiai juodas kūnas“ 1860 m. pirmą kartą panaudojo Gustavas Kirchhofas.

Juodojo kūno spinduliavimo dėsniai

Planko spinduliuotės dėsnis

1900 m. remdamasis hipoteze, kad elektromagnetinės bangos spinduliuojamos porcijomis (kvantais), kurių energija susieta su dažniu (Planko hipotezė):

E=hν,

Maksas Plankas išvedė juodojo kūno spinduliuotės dėsnį:

I(ν)=2hν3c21ehνkT1

Čia

Terminas Planko dėsnis kartais naudojamas Planko hipotezei apie energijos kvantavimą nusakyti (E=hν), o kartais kaip Planko spinduliuotės dėsnis – juodojo kūno spinduliavimo dėsnio sinonimas, todėl skaitant literatūrą reikia įsigilinti, ką autorius turi omenyje.

Vyno poslinkio dėsnis

Tai yra sąryšis tarp absoliučiai juodo kūno temperatūros ir bangos ilgio, ties kuriuo yra spinduliavimo maksimumas:

Tλmax=2,898...×106 nm K.

Nanometras yra patogus dydis nusakant optinio (šviesos) diapazono bangos ilgius.

Stefano ir Bolcmano spinduliuotės dėsnis

Pilna energija j, spinduliuojama iš absoliučiai juodo kūno paviršiaus vieneto yra proporcinga temperatūros ketvirtajam laipsniui:

j=σT4.

Proporcingumo koeficientas yra vadinamas Stefano ir Bolcmano konstanta.

Šaltiniai

Šablonas:Išnašos

Šablonas:Commons