Schema (matematika)

Iš testwiki.
04:17, 28 spalio 2024 versija, sukurta imported>Euglenos sandara (Afinioji schema)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search

Algebrinėje geometrijoje schema (iš lot. schema) – matematinis objektas, apibendrinantis algebrinės atmainos sąvoką.

Afinioji schema

Paprasčiausia schemų teorijos sąvoka – afiniosios schemos, kurios yra afiniųjų atmainų analogai.

Žiedo spektras

Tarkime, A  – žiedas. Žiedo spektru SpecA vadinama žiedo A aibė, kurios elementai yra visi žiedo A pirminiai idealai. Šioje aibėje įvedama Zariskio topologija, kurioje uždarosios aibės yra šios formos:

V(I)={𝔭SpecA|I𝔭},
kur I  – bet kokie žiedo A idealai (akivaizdu, kad apibrėžime vietoje idealų galima imti bet kokias žiedo elementų aibes).

Atviros aibės atitinkamai yra papildiniai uždaroms:

D(I)={𝔭SpecA|I⊄𝔭}.

Topologinę bazę spektre sudaro aibės Df=D((f)),fA, susietos su pirminiais idealais (f).

Struktūrinis pluoštas

Afinioji schema  – tai lokaliai žieduota erdvė (SpecA;𝒪A); kur 𝒪A  – struktūrinis pluoštas ant atvirų spektro poaibių, izomorfiška komutatyviajam žiedui A. Ji įvedama taip, kad bet kurį atvirą SpecA poaibį būtų galima laikyti poschemiu, o afiniosioms schemoms galioja 𝒪A(SpecA)=A, kas reiškia geometrinio ir algebrinio požiūrio į žiedą ekvivalentiškumą.

Pagal apibrėžimą, struktūrinis pluoštas bazės elementams yra

𝒪A(Df)=Af,
kur Af  – žiedo A lokalizacija pagal elementą f. Šią konstrukciją galima unikaliu būdu išplėsti iki SpecA pluošto.

Literatūra

Šablonas:Algebra-stub