Antrasis kosminis greitis

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Antrasis kosminis greitis arba pabėgimo greitis – greitis, kurį turi pasiekti mažos masės kūnas, kad jo kinetinė energija būtų lygi gravitacinei potencinei energijai, ir, kad įveikęs didesnės masės kūno gravitacijos lauką, iš jo ištrūktų.

Kadangi šis laukas tebeveikia, „pabėgusio“ kūno greitis ilgainiui mažėja, tačiau kūnas niekada visiškai nesustoja, taip pat ir niekuomet negrįžta atgal.[1]

Apskaičiavimas

Norint apskaičiuoti pabėgimo greitį nesant atmosferos pasipriešinimo, kinetinė energija prilyginama potencinei energijai:

12mvp2=GMmr;
vp=2GMr=2μr=2gr.

Kur vp – pabėgimo greitis, m – pabėgančiojo kūno masė, M – kūno, nuo kurio pabėgama, masė, G – gravitacinė konstanta, r – atstumas tarp abiejų kūnų centrų, μ – gravitacinis parametras, g – laisvojo kritimo pagreitis.

Įvairių dangaus kūnų Antrasis kosminis greitis

Dangaus kūnas Pabėgimo greitis nuo paviršiaus (m/s)
Saulė
6,177105[2]
Merkurijus
4,25103[3]
Venera
1,036104[4]
Žemė
1,118104[5]
Mėnulis
2,380103[6]
Marsas
5,02103[7]
Jupiteris
5,954104[8]
Saturnas
3,549104[9]
Uranas
2,129104[10]
Neptūnas
2,371104[11]
Plutonas
1,270103[12]
Baltoji nykštukė
3000 km/s[13]
Juodoji skylė
[14]

Išnašos

Šablonas:Išn

Šablonas:Kosmaparat-stub