Gravitacijos konstanta

Gravitacijos konstanta G yra esminis Niutono visuotinės traukos dėsnio dydis.

Gravitacijos konstanta (arba visuotinės traukos konstanta, gravitacinė konstanta, Niutono konstanta), žymima $G$ – fizikinė proporcingumo konstanta Niutono gravitacijos dėsnyje. Šis dėsnis teigia, kad traukos tarp dviejų kūnų jėga yra proporcinga jų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui:

$F=G\frac{m_1{m}_2}{r^2}$

Gravitacijos konstanta yra dydis, kurį gana sunku tiksliai išmatuoti. 2006 metų CODATA rekomenduojama gravitacijos konstantos vertė yra:

$G=(6.67428\pm 0.0010)\times 10^{-11}{\text{m}}^3{\text{kg}}^{-1}{\text{s}}^{-2}$

$=(6.67428\pm 0.0010)\times 10^{-11}\text{N}{\text{m}}^2{\text{kg}}^{-2}$

$=(6.67428\pm 0.0010)\times 10^{-8}{\text{cm}}^3{\text{g}}^{-1}{\text{s}}^{-2}$

Vadinamojoje Planko vienetų sistemoje $G$ yra prilyginama vienetui.

Istorija

Konstantos buvimą numatė Izaokas Niutonas, kurio garbei ji ir pavadinta, tačiau pats I. Niutonas jos neapskaičiavo. Pirmą kartą gravitacijos konstantą 1798 m. nustatė Henry Cavendish. Jis sukamosiomis svarstyklėmis išmatavo dviejų nedidelių sferų tarpusavio traukos jėgą. Jo matavimai turėjo 1 proc. paklaidą.