Karbamidas

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Šablonas:Šaltiniai

Šablonas:Infolentelė chembox Karbamidas, šlapalas, urėja, anglies rūgšties diamidas – bespalviai, bekvapiai tetragoninės singonijos šaldančio skonio kristalai. Gerai tirpsta vandenyje, etilo alkoholyje, skystame amoniake.
Kaitinant 150–160 °C temperatūroje atskyla amoniakas ir karbamidas virsta ciano rūgštimi; pastaroji iš dalies polimerizuojasi, sudarydama biuretą. Šildomas vandeninis karbamido tirpalas išskiria NH3 ir CO2. Reaguodamas su nitritine rūgštimi, išskiria azotą:

 (NH2)2CO+2HNO2  2N2+CO2+3H2O

Su azoto, druskos, fosforo, oksalo rūgštimis sudaro druskas. Alkilinamas karbamidas sudaro alkilkarbamidą R-NHCONH2, acilinamas – ureidus RCO-NHCONH2, reaguodamas su alkoholiais - uretanus N2NCOOR (čia R – angliavandenilio radikalas), su parafinais ir jų dariniais, pvz., aukštesniaisiais alkoholiais, rūgštimis, esteriais, halogenidais ir nitrilais, sudaro kristališkuosius aduktus. Laboratorijoje gaunamas iš kalio arba natrio cianato ir amonio chlorido arba cianamino hidrolize, pramonėje – iš amoniako ir anglies dioksido:

 4NH3+2CO2  H2NCOONH4+(NH2)2CO+H2O

Karbamidas – žmogaus ir daugumos žinduolių gyvūnų baltymų apykaitos galutinis produktas. Gaminasi kepenyse. Randamas kraujyje (normaliai 18–38 mg/100ml), raumenyse ir kituose audiniuose, seilėse, limfoje, piene. Reguliuoja vandens apykaitą organizme, audinių hidrataciją. Šalinamas pro inkstus ir prakaito liaukas. Sutrikus inkstų funkcijai ir skylant audinių baltymams karbamido daugėja kraujyje (uremija), dirbant sunkų fizinį darbą, sergant cukriniu diabetu, karščiuojant – šlapime.