Sacharozė
Šablonas:Infolentelė chembox Sacharozė, cukrus – disacharidas natūralus saldiklis, kurio molekulinė formulė C12H22O11. Jį sudaro α gliukozės ir β fruktozės likučiai.
Sacharozė vandenyje tirpsta gerai, yra saldaus skonio. Tirpimo greitis tiesiogiai proporcingas temperatūrai. Sacharozės molekulė susidaro reaguojant dviem glikozidiniams hidroksilams, todėl gliukozės ir fruktozės likučiai sacharozės molekulėje yra acetalių formos. Pusacetalių grupių joje nėra, taigi pusiausvyra su aldehidine forma negalima. Vadinasi, sacharozė yra neredukuojantis disacharidas – ji nerodo kokybinės aldehidinės grupės reakcijos (pavyzdžiui, sidabrinio veidrodžio reakcijos).
Kaitinant sacharozę su rūgšties tirpalu, acetalinės grupės hidrolizuojasi ir susidaro D-gliukozė bei D-fruktozė:
Gautas tirpalas, neutralizavus rūgštį, rodo sidabro veidrodžio reakciją. Tai rodo, kad jame yra gliukozės.
Sacharozė, reaguodama su kalcio hidroksidu, sudaro vandenyje tirpius kalcio sacharatus. Jie yra molekulių kompleksų, o ne druskų tipo. Paveikus juos anglies (IV) oksidu, iškrenta kalcio karbonato nuosėdos ir išsiskiria laisva sacharozė. Šia reakcija pagrįsta pramoninė sacharozės gavyba iš cukrinių runkelių arba cukrašvendrių: veikiami kalcio hidroksido, rūgštiniai junginiai ir baltymai nusėda, o sacharozė lieka tirpale kalcio sacharato forma.
Paplitimas
Sacharozė yra randama cukriniuose runkeliuose (16-20 %) ir cukranendrėse (14-26 %).[1]
Šaltiniai
- ↑ ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.