Ferma skaičius

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Ferma skaičiusnatūralusis skaičius, kuris yra išreiškiamas formule Fn=22n+1, čia n yra neneigiamas sveikasis skaičius. Ferma skaičiai pavadinti prancūzų matematiko Pjero Ferma (1601–1665) vardu, kuris pirmasis ištyrė jų savybes.

Pjeras Ferma laiške Marinui Mersenui iškėlė prielaidą, kad Ferma skaičiai yra pirminiai.[1] Tačiau 1732 m. Leonardas Euleris įrodė, kad taip nėra, parodydamas tai su n=5, buvo gautas sudėtinis skaičius, kuris dalijasi iš 641:[1]

F5=225+1=232+1=4294967297=6416700417

Iki šiol žinomi tik penki pirminiai Ferma skaičiai ir nežinia, ar jų yra daugiau, ar ne.[1]

Ferma skaičiai yra glaudžiai susiję su taisyklingųjų daugiakampių konstravimu, tai parodė vokiečių matematikas Karlas Frydrichas Gausas (1777-1855), nustatęs, kad taisyklingąjį n-kampį skriestuvu ir liniuote galima nubrėžti tik tada, kad n yra pirminis Ferma skaičius arba skiriasi nuo to skaičiaus daugikliu Nα, kur α - natūrinis skaičius.[2]

Ferma skaičių pavyzdžiai

Keletas pradinių Ferma skaičių:

F0=21+1=3
F1=22+1=5
F2=24+1=17
F3=28+1=257
F4=216+1=65537
F5=232+1=4294967297=6416700417
F6=264+1=18446744073709551617=27417767280421310721
F7=2128+1=340282366920938463463374607431768211457=596495891274972175704689200685129054721

Ferma skaičių savybės

Kitos Ferma skaičių savybės:[3]

  • Tarp skaičių 2n+1 pirminiais gali būti tik Ferma skaičiai;
  • Ferma skaičiai, kai n > 1, baigiasi 7;
  • Ferma skaičiai negali būti tobulaisiais skaičiais;
  • Ferma skaičiai negali būti Vifericho pirminiais skaičiai.

Ferma skaičiai geometrijoje

Gauso-Vancelio teorema teigia, kad taisyklingasis n-kampis gali būti nubrėžtas skriestuvu ir liniuote tada ir tik tada, kai n yra sandauga skaičių 2 (pakelto laipsniu) ir skirtingų Ferma skaičių, užrašoma: n = 2kp1p2...ps, kur k, s yra neneigiami sveikieji skaičiai, o pi yra skirtingi Ferma skaičiai.

Pavyzdžiui, taisyklingąjį penkiakampį galima nubrėžti naudojant skriestuvą ir liniuotę, nes 5 yra pirminis Ferma skaičius, taip pat daugiakampis su 340 kraštinių gali būti nubrėžtas naudojant skriestuvą ir liniuotę, nes 340 = 22.F1.F2.

Šaltiniai

Šablonas:Išnašos

  1. 1,0 1,1 1,2 Šablonas:Cite web
  2. K.Bulota, P.Survila. Algebra ir skaičių teorija. II dalis. – Vilnius: Mokslas, 1990. – 68 p. ISBN 5-420-00613-8
  3. Šablonas:Cite web