Izochorinis procesas

Vaizdas:Izochorinis Procesas.jpg

Izochorinio proceso grafikas

Izochorinis procesas – pastovios masės dujų būsenos kitimas esant pastoviam tūriui ($V=const$). Tada iš idealiųjų dujų būsenos lygties išplaukia, kad tam tikros masės dujų slėgio ir temperatūros santykis yra pastovus:

$\frac{p}{T}=\frac{m}{M}\frac{R}{V}=const,$

kur

p – slėgis;

V – tūris;

m – medžiagos masė;

M – molio masė;

T – temperatūra;

R – universalioji dujų konstanta.

Šarlio dėsnis

Šį dėsnį atrado prancūzų mokslininkas Žakas Šarlis, todėl jis vadinamas Šarlio dėsniu. Jis teigia, kad tam tikros masės dujų slėgio ir temperatūros santykis yra pastovus, kai dujų tūris nekinta:

$\frac{p_1}{T_1}=\frac{p_2}{T_2}.$

Šarlio dėsnį, kaip ir Gei-Liusako bei Boilio ir Marioto dėsnius, galima patikrinti bandymu. Pradinę dujų būseną apibūdina parametrai $p_1$, $T_1$, $V_1$, galinę izochoriškai pakaitintų dujų būseną – parametrai $p_2$, $T_2$, $V_2$. Bandymo rezultatai rodo, kad dujų slėgio ir temperatūros santykis yra pastovus.

Izochorinio proceso grafikas

Vykstant izochoriniam procesui, dujų slėgio priklausomybė nuo temperatūros yra tiesinė:

$p=const\cdot T.$

Tiesė, vaizduojanti pastovaus tūrio dujų slėgio priklausomybę nuo temperatūros, vadinama izochora. Izochoros prasideda taške $T=0$. Tai dar kartą patvirtina, kad absoliučiojo nulio temperatūroje dujų slėgis lygus nuliui.