Trigonometrija

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Sinuso ir kosinuso funkcija vienetiniame apskritime.

Trigonometrija (Šablonas:El – trikampis, metreo – matuoju) – geometrijos šaka, tyrinėjanti sąryšius tarp kampų ir kraštinių geometrinėse figūrose. Pagrindinės trigonometrinės funkcijos yra sinusas (sinx), kosinusas (cosx), tangentas (tanx arba tgx), kotangentas (cotx arba ctgx) bei jų atvirkštinės funkcijos.

Trigonometrija praktiškai naudojama atliekant matavimus ir geodezijoje, o trigonometrijos šaka sferinė trigonometrija - nagrinėja trimates erdvės trigonometrines funkcijas ir yra svarbi jūreivystėje bei astronomijoje.[1]

Istorija

Trigonometrijos ištakas jau galima atsekti anksčiausiuose matematiniuose šaltiniuose Egipto bei Babilono civilizacijose. Babiloniečiai buvo pirmieji, kurie kampų matavimui naudojo laipsnių, minučių ir sekundžių sistemą.

Tačiau daugiausiai prie trigonometrijos prisidėjo graikų matematikai, tarp kurių turbūt žymiausias buvo Hiparchas jau II a. pr. m. e. sudaręs trigonometrinę lentelę, pagal kurią buvo galima rasti kraštinių ilgius. Dabar tai būtų sinusų lentelės atitikmuo. Vėliau šią lentelę patikslino bei išpletė kitas graikų matematikas Klaudijus Ptolemėjus, savo knygoje smulkiai paaiškinęs, kaip rasti nežinomus trikampių dydžius žinant kitus kampus ir kraštines.

Maždaug tuo pat metu Indijos matematikai taip pat aktyviai tyrinėjo šią geometrijos šaką ir pasiekė panašių rezultatų kaip ir graikai. Jau vėliau, VIII a., arabų matematikai perėmė graikų ir indų žinias šioje srityje ir patys pradėjo aktyviai tyrinėti. Maždaug X a. jie išvedė jau penkias trigonometrines funkcijas, įrodė pagrindines teoremas bei sudarė labai tikslią trigonometrinę lentelę, nurodydami sinuso reikšmes kas 1/60 laipsnio.

Vakarų Europa šiuos arabų matematikų tekstus išvertė bei pradėjo naudoti XII a. XIII amžiuje vokiečių matematikas Georgas Jochimas (George Joachim) įvedė šiuolaikišką trigonometrinių funkcijų naudojimą, kurios nurodo kraštinių santykį, o ne vienetinį ilgį, kuriuo rėmėsi indų bei arabų matematikai.

Vėlesniais amžiais būtų galima išskirti škotų matematiko Džono Neperio (XVII a.) ir garsiojo šveicarų matematiko Leonardo Oilerio indėlius į šią matematikos šaką.

Trigonometrinės funkcijos

Šablonas:Main

Sinuso, kosinuso ir tangento funkcijos gali būti apibrėžtos keliais būdais. Vienas iš jų – pagal statųjį trikampį (dešinėje):

Tada kampo A intervale nuo 0 iki 90 laipsnių (nuo 0 iki π2 radianų) sinuso funkciją galima apibrėžti kaip kraštinės esančios prieš kampą A ir įžambinės santykį. Arba:

sinA=ac ; sinB=bc

Kosinuso funkcija atitinkamai yra kraštinės esančios šalia ir įžambinės santykis:

cosA=bc ; cosB=ac

Tangento funkcija atitinkamai yra statinio esančio priešais ir šalia santykis:

tgA=ab ; tgB=ba

Kotangento funkcija atitinkamai yra statinio esančio prie kampo ir prieš kampą santykis:

ctgA=ba ; ctgB=ab

Trigonometrinės funkcijos gali būti naudojamos stataus trikampio kraštinės ilgiui apskaičiuoti, kai yra žinomi trikampio kampai ir kuri nors viena kraštinė. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, žinome, kad kampas B = 60° ir kraštinė a = 5 cm, įžambinės c ilgį galime rasti pasinaudoję formule cos B = a/c, nes iš jos išplaukia, kad c = a/cos B = 5 cm/cos(60°) = 5 cm/0,5 = 10 cm.

Atvirkštinės trigonometrinės funkcijos

Arksinusas, arkkosinusas, arktangentas ir arkotangentas yra atvirkštinės funkcijos, atitinkamai, sinusui, kosinusui, tangentui ir kotangentui. Taigi, jei sin 30° = 0,5, tai arcsin 0,5 = 30°

Pavadinimas Įprastinis žymėjimas Apibrėžimas Reikšmės, kurias gali įgyti x Reikšmės, kurias gali įgyti y (radianais) Reikšmės, kurias gali įgyti y (laipsniais)
arksinusas y = arcsin x x = sin y −1 ≤ x ≤ 1 −π/2 ≤ y ≤ π/2 −90° ≤ y ≤ 90°
arkkosinusas y = arccos x x = cos y −1 ≤ x ≤ 1 0 ≤ y ≤ π 0° ≤ y ≤ 180°
arktangentas y = arctg x x = tg y visi realieji skaičiai −π/2 < y < π/2 −90° ≤ y ≤ 90°
arkkotangentas y = arcctg x x = ctg y visi realieji skaičiai 0 < y < π 0° < y < 180°

Atvirkštinės trigonometrinės funkcijos gali būti naudojamos vidiniams stačių trikampių kampams apskaičiuoti, kai yra žinomos bet kurios dvi trikampio kraštinės.

Arksinusas gali būti naudojamas apskaičiuoti kampui, kai yra žinomas stataus trikampio įžambinės ilgis ir kraštinės prieš ieškomą kampą ilgis. Kampas α yra lygus kraštinės prieš kampą α ir įžambinės santykio arksinusui:

α=arcsinbc

Atitinkamai, kampas β lygus kraštinės prieš kampą β ir įžambinės santykio arksinusui:

β=arcsinac

Kampas α taip pat yra lygus kraštinės šalia kampo α ir įžambinės santykio arkkosinusui:

α=arccosac

Arktangentas gali būti naudojamas apskaičiuoti kampams, kai yra žinomi abejų statinių ilgiai:

α=arctanba; β=arctanab

Kartais įžangoje į trigonometriją vietoje arcsin, arcos ir arctan rašoma atitinkamai sin−1, cos−1 ir tan−1. Aukštojoje matematikoje toks žymėjimas paprastai nenaudojamas, nes užrašą sin−1 (α) galima interpretuoti ir kaip 1/sin (α).

Pagrindinės trigonometrinės lygybės

To paties kampo trigonometrinės savybės

sin2A+cos2A=1
tanA=sinAcosA
cotA=cosAsinA
tanAcotA=1
1+tan2A=1cos2A
1+cot2A=1sin2A

Kampų sudėtis ir atimtis

sin(A±B)=sinAcosB±cosAsinBcos(A±B)=cosAcosBsinAsinBtan(A±B)=tanA±tanB1tanAtanB

Funkcijų sudėtis ir atimtis

sinA±sinB=2sin(A±B2)cos(AB2)cosA+cosB=2cos(A+B2)cos(AB2)cosAcosB=2sin(A+B2)sin(AB2)=2sin(A+B2)sin(BA2)
tanA±tanB=sin(A±B)cosAcosB
cotA±cotB=sin(B±A)sinAsinB

Funkcijų daugyba

cos(A)cos(B)=12[cos(A+B)+cos(AB)]sin(A)sin(B)=12[cos(A+B)cos(AB)]cos(A)sin(B)=12[sin(A+B)sin(AB)]sin(A)cos(B)=12[sin(A+B)+sin(AB)]

Dvigubo kampo tapatybės

sin(2A)=2sinAcosA=2tanA1+tan2Acos(2A)=cos2Asin2A=2cos2A1=12sin2A=1tan2A1+tan2Atan(2A)=2tanA1tan2A=2cotAcot2A1=2cotAtanA
sin2p(A)cos2q(A)=(1212cos(2A))p(12+12cos(2A))q.

Trigubo kampo tapatybės

sin(3A)=3sinA4sin3Acos(3A)=4cos3A3cosA

Keturgubo kampo tapatybės

sin4α=8cos3αsinα4cosαsinα,
cos4α=8cos4α8cos2α+1.

Funkcijų laipsniai

sin2α=12(1cos2α),
cos2α=12(1+cos2α).
sin3α=14(3sinαsin3α),
cos3α=14(cos3α+3cosα).
sin4A=cos(4A)4cos(2A)+38,
cos4A=cos(4A)+4cos(2A)+38.

Pusės kampo tapatybės

sinA2=±1cosA2cosA2=±1+cosA2tanA2=±1cosA1+cosA=sinA1+cosA=1cosAsinA
cotA2=1+cosA1cosA=sinA1cosA=1+cosAsinA

Pusės kampo tapatybių įrodymai

cos(A)=cos2A2sin2A2,
cos(A)=(1sin2A2)sin2A2=12sin2A2arbacos(A)=cos2A2(1cos2A2)=2cos2A21.
Iš čia
sin2A2=1cosA2,
cos2A2=1+cosA2.
tanA2=sinA2cosA2=sinA22cosA2cosA22cosA2=2sinA2cosA22cos2A2=sinA1+cosA.

Funkcijų daugybos įrodymai

  • Įrodysime, kad
cos(A)cos(B)=12[cos(A+B)+cos(AB)].
Iš kampų sudėties ir atimties turime
cos(A+B)=cosAcosBsinAsinB ir
cos(AB)=cosAcosB+sinAsinB.
Sudedame pirmą eilutę su antra
cos(A+B)+cos(AB)=cosAcosBsinAsinB+cosAcosB+sinAsinB=2cosAcosB,
12(cos(A+B)+cos(AB))=cosAcosB.


  • Įrodysime, kad
sin(A)sin(B)=12[cos(A+B)cos(AB)].
Iš kampų sudėties ir atimties formulių turime
cos(A+B)=cosAcosBsinAsinB ir
cos(AB)=cosAcosB+sinAsinB.
Atimame antrą eilutę iš pirmos
cos(A+B)cos(AB)=cosAcosBsinAsinB(cosAcosB+sinAsinB)=2sinAsinB,
12(cos(A+B)cos(AB))=sinAsinB.


  • Įrodysime, kad
sin(A)cos(B)=12[sin(A+B)+sin(AB)].
Iš kampų sudėties ir atimties formulių turime
sin(A+B)=sinAcosB+cosAsinB ir
sin(AB)=sinAcosBcosAsinB.
Sudedame pirmą eilutę su antra
sin(A+B)+sin(AB)=sinAcosB+cosAsinB+sinAcosBcosAsinB,
sin(A+B)+sin(AB)=2sinAcosB,
12(sin(A+B)+sin(AB))=sinAcosB.


  • Įrodysime, kad
cos(A)sin(B)=12[sin(A+B)sin(AB)].
Iš kampų sudėties ir atimties formulių turime
sin(A+B)=sinAcosB+cosAsinB,
sin(AB)=sinAcosBcosAsinB.
Atimame antrą eilutę iš pirmos eilutės
sin(A+B)sin(AB)=sinAcosB+cosAsinB(sinAcosBcosAsinB),
sin(A+B)sin(AB)=sinAcosB+cosAsinBsinAcosB+cosAsinB,
sin(A+B)sin(AB)=2cosAsinB,
12(sin(A+B)sin(AB))=cosAsinB.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

Šablonas:Išnašos

Nuorodos

Šablonas:Commons

Šablonas:Geometrija-stub

  1. Udo Quak. Kaip suprasti matematiką. Teminis žinynas. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 93 p. ISBN 5-430-03555-6