Neapibrėžtinis integralas

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

pirmykštės funkcijos apibrėžimo aišku, kad, jei funkcija bent turi vieną pirmykštę, tai jų yra be galo daug, o jos skiriasi tik konstanta. Visų funkcijos pirmykščių funkcijų aibė {F(x)+C|C(,+)} vadinama neapibrėžtiniu integralu ir žymima:

f(x)𝖽x=F(x)+C.

Čia:

Matyti, kad integravimas yra uždavinys, atvirkščias diferenciavimui: integralas naikina diferencialą ir atvirkščiai.

Istorija

Neapibrėžtinį integralą 1694 m. apibrėžė G. V. Leibnicas pirmą kartą panaudojęs laisvąją konstantą C.[1]

Savybės

Iš neapibrėžtinio integralo apibrėžimo išplaukiančios savybės:

  1. (f(x)𝖽x)=f(x);
  2. 𝖽f(x)𝖽x=f(x)𝖽x;
  3. 𝖽F(x)=F(x)+C;
  4. (f(x)+g(x))𝖽x=f(x)𝖽x+g(x)𝖽x.

Pagrindinių neapibrėžtinių integralų lentelė

  • 0dx=C
  • 1dx=x+C
  • xmdx=xm+1m+1+C
  • 1xdx=ln|x|+C
  • axdx=axlna+C
  • exdx=ex+C
  • sinxdx=cosx+C
  • cosxdx=sinx+C
  • dx1x2=arcsinx+C=arccosx+C
  • dx1x2=12ln|1+x1x|+C

Pavyzdžiai

2x𝖽x=2x𝖽x=2x1+11+1+C=x2+C, nes (x2+C)=2x+0=2x.

Sudėtingesni pavyzdžiai (be įrodymų):


  • 𝖽xx29=16lnx3x+3+C.


  • cosx𝖽x2+cos2x=cosxdx2+12sin2x=12d(2sinx)32sin2x=12arcsin2sinx3+C.
  • 𝖽x(9x2)3=x99x2+C.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

Šablonas:Išnašos

Nuorodos

fr:Primitive (mathématiques)